Lankytojų stoka skųstis tikrai negaliu. Daugelis verslininkų verkia dėl blogėjančios ekonominės padėties ir kylančių mokesčių bei kitų rinkliavų, tačiau galiu pasakyti, kad taip blogai tikrai nėra.
Tie, kas nori dirbti, tikrai gali užsidirbti. Bėda tik ta, kad tų norinčiųjų dirbti dabar rasti beveik neįmanoma.
Iš mažesnių šalies miestelių jaunimas bėga kaip akis išdegęs. Vieni svajoja apie sostinę, kiti planuoja užkariauti pasaulį ir skuodžia į užsienį. Norinčiųjų likti gyventi ir dirbti mažesniuose miestuose rasti beveik neįmanoma.
Sakau tai, nes visai neseniai pati tuo įsitikinau. Savo grožio salonui ieškojau naujų kirpėjų – jaunų, entuziastingų, mokslus ką tik baigusių žmonių.
Tačiau po to, kai išgirdau tų jaunų žmonių atsakymus ir planus, man net rankos nusviro.
Didžioji dauguma kirpėjų mokyklas baigusių specialistų, dar nespėję atsiimti diplomo, jau buvo susikrovę lagaminus ir įsigiję bilietus į Norvegiją, Švediją ar kitą svečią šalį.
Lietuvoje įgiję norimą išsilavinimą ar amatą, jauni žmonės buvo pasiruošę išvykti į užsienį. Darbo pasiūlymai miesteliuose jų visiškai nedomino.
„Už 500 eurų aš tikrai nesiruošiu čia nugaros lenkti“, - paaiškino man vienas jaunas meistras.
Paaiškinau, kad galimybė užsidirbti daugiau tikrai yra, viskas priklauso nuo to, kiek dirbsi. Kiek klientų turėsi, tiek ir uždirbsi.
Tačiau ir kitos merginos tik sukiojo galvas, kad jų pasiūlymas taip pat nedomina, nes jų užsienyje darbdaviai jau laukia išskėstomis rankomis. Ir atlyginimai ten kirpėjų – kelis kartus didesni.
Viena mergina išdavė, kad net jei ir neras kokioje Norvegijoje šiltos darbo vietos grožio salone, tai gyvenimo pradžiai ji užsidirbti ketina kirpdama tautiečius emigrantus.
Tai – lyg kirtis šlapiu skuduru per veidą visiems, verkiantiems, kad Lietuvoje nėra darbo. Darbo yra. Tik nėra norinčių jo dirbti. Per beveik 20 metų taip dar nėra buvę.
Kirpėja Diana.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
