Aš tikrai jų neginu ir sutinku, man taip pat būna nesuprantami kai kurie valdžios ar atskirų personažų veiksmai. Tačiau man atrodo neteisinga yra visas savo gyvenimo bėdas suversti šiam žodžiui. Ne įstaigai, ne atskiriems veikėjams, o tiesiog šiam žodžiui. Bet kas yra ta valdžia? Valdžia yra žmonės, tokie pat kaip jūs ir aš, kuriuos mes kartu delegavome priimti sprendimus už mus. Šis sakinys svarbiausias šiame straipsnyje, prašau įsiskaitykite.
Tai jei jūs ir aš delegavome ne tuos žmones, kodėl jie yra kalti? Kodėl ne mes? Ar kuris iš jūsų išdrįstų už mokyklinio autobuso vairo sodinti daugkartinį kelių eismo taisyklių pažeidėja? Ar išdrįstumėte leisti širdies operacijas daryti žudikui? Ar leistumėte policijoje dirbti daug kartų teistam už apiplėšimą? Ar žaisti už Lietuvos krepšinio rinktinę leistumėte futbolo komandai? Turbūt sutiksite, tokie sprendimai būtų nelogiški.
Iš jūsų, kaip piliečio, reikia tik vieno darbo – deleguoti tinkamus žmones priimti už mus visus sprendimus. Akivaizdu, kad dabar tuos sprendimus priiminėja ne tie profesionalai. Tai kodėl jūs kaltinate dėl savo nekokybiško gyvenimo tuos profesionalus, kuriuos patys pasamdėte? Ne jie kalti. Kalti esate jūs patys. Sutinku, tiesa, kaip visada, nemaloni.
Ir jei jūs nors kartą sakėte „Ten visi durniai“, turiu jus nuliūdinti: durniai esame mes.
Ir jei dabar šį straipsnį skaitai tu, kuris lyg ir gerai esi apmokamas savo srities specialistas, turi išsilavinimą, padėtį, skaitai knygas, domiesi pasauliu, politika, eini balsuoti, turi kritinį mąstymą ir galvoji, kad šis straipsnis ne apie tave – atsiprašau, bet kaip tik apie tave. Kodėl?
Todėl, kad nuo tavęs priklauso nuomonė to nabagėlio, kuris daug rėkia, bet nežino apie ką. Tai tu negaišti laiko diskutuoti su juo, tai tu nenori pyktis su giminėmis ir tyli prie Kalėdų stalo, tai tu nesivarginti nunešti jam knygą, tai tu nemokai jo blaiviai mąstyti.
Tai tu esi tas didysis durnius, kuris, užsidaręs savo siauroje aplinkoje, mano, kad nuo jo niekas nepriklauso. Priklauso, ir labai daug.
Tau reikia tik pirmam pradėti dialogą su jais ir paaiškinti, kad tikras žaliasis važinėja dviračiu, o ne Cadilac‘u; kad profesionalus agronomas nėra profesionalus psichologas; kad mokesčių neuždirbantis nesugebės šios sistemos reformuoti; kad visiškai negeriantis abstinentas nesupras alkoholiko ir jam nepatars; kad išgyventi iš savo algos nesugebantis nesugebės suvaldyti visos Lietuvos finansų; kad teologijos mokslų profesionalas nesugebės užtikrinti 21-o amžiaus laisvos visuomenės gerovės.
Tu nenori pradėti dialogo su prastesniais, tai kodėl tikiesi, kad „išrinktasis“ pradės dialogą su tavimi? Valdžia yra visuomenės veidrodis, kokie mes, tokie ir ten sėdintys.
Todėl kviečiu visus ne tik eiti prie balsadėžių, bet kiek įmanoma labiau stengtis, kad valdžioje atsirastų tikrai protingi žmonės. Ir ne tie, kurie eilėraštį išversti moka, o tie, kuriuos vertina jų srities profesionalai Lietuvoje ir pasaulyje.
Geras žmogus – dar ne profesija.
P.S. atsiprašau, jei ką įžeidžiau, bet vėsus dušas dar niekam nepakenkė, su tuo sutiks ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
