Vargšai tie vaikai, kuriems tėvai prie miegą skaito tokias pasakas. Vien paskaičius knygos anotaciją nežinai, juoktis ar verkti:„Ema labai norėtų būti princesė – tokia, apie kokias rašoma knygose. Ji kasdien apie tai svajoja, deja, princese tapti Emai niekaip nepavyksta! Ar žinote, kodėl? Ogi todėl, kad ji turi didžiulę bėdą: nei dieną, nei naktį negali nustoti pirsčioti. Dėl visko kaltas jos pilvelyje apsigyvenęs mažas padarėlis, kuris ten susikuria krosnelę, tuomet rūkstantys dūmai iš Emos pilvelio veržiasi lauk“.
O atsivertus bet kurį pirmą pasitaikiusį puslapį pasidaro dar graudžiau. Visas knygos pasakojimas, kaip mergaitei susitvarkyti su pilvo pūtimu ir tapti princese.
Maniau, kad jau visko gyvenime esu mačiusi, bet grožinės literatūros apie, atsiprašau, bezdėjimą, dar neregėjau. Mane tiesiog išvertė iš koto. Ar tikrai vaikai turi žinoti tokius dalykus?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
