Neaiškus vertinimas
Susipažinus su egzamino vertinimo informacija liko visiškai neaišku, kaip egzamino įvertinimo taškai paverčiami įvertinimo balais.
Viešoje erdvėje NEC neskelbia informacijos apie įvertinimo taškų konvertavimą į įvertinimo balus. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino užduoties vertinimo kriterijai, patvirtinti Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu, byloja, kad vertinimas susideda iš trijų dalių, kurių kiekviena vertinama sekančiai:
I. Literatūrinio rašinio turinio vertinimas (21 taškas) arba samprotavimo rašinio turinio vertinimas (21 taškas).
II. Kalbos taisyklingumo vertinimas mokykloms lietuvių mokomąja kalba (19 taškų) arba kalbos taisyklingumo vertinimas mokykloms tautinių mažumų mokomąja kalba (19 taškų).
III. Teksto raiškos vertinimas (10 taškų).
Tampa visiškai neaišku, kaip mokinys, gavęs įvertinimą taškais 42 (iš maksimaliai 50 galimų), vertinimo balais gavo 27?
Pasak Lietuvių kalbos VBE balo skaičiuoklės, surinkus 42 taškus iš maksimaliai galimų 50, surinktų taškų procentinė dalis turėtų būti 84 proc.
Rašyti apeliaciją nesiryžta
Rašyti apeliaciją nesiryžtame, kadangi, kaip rodo kitų abiturientų skaudi patirtis, reikalas beviltiškas...
Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše yra apibrėžta apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikimo tvarka.
Mokiniai apeliacijas gali pateikti savo mokyklos vadovui per tris darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.
Norėdami teikti apeliaciją, kad nesutinkame su itin žemu įvertinimu, norėtume ir argumentuoti, tačiau, mokinys, prisijungęs su duotu kodu prie sistemos, mato skenuotą pirminį savo darbo variantą, t.y. netaisytą.
Tokiu atveju, nėra aišku, kuri darbo dalis – I. Literatūrinio rašinio turinio vertinimas, II. Kalbos taisyklingumo vertinimas mokykloms lietuvių mokomąja kalba ar III. Teksto raiškos vertinimas – buvo įvertinta, kas nulėmė galutinį žemą egzamino rezultatą.
Pareiškus pretenzijas NEC'ui, buvo gautas atsakymas, kad apeliaciją gali teikti ir be argumentų, o su ištaisytu darbu galės susipažinti praėjus pusei metų po egzaminų sesijos.
Pasak NEC, skelbiamas netaisytas skenuotas darbas ryšium su asmens duomenų apsauga. Tačiau asmuo (mokinys) prisijungia su duotu kodu ir mato tik savo darbą. Tai nėra viešas prisijungimas, kaip ir elektroninės bankininkystės.
Kodėl yra slepiamas vertinimas, galutinio įvertinimo sudėtinės dalys? Ar slepiama tikrintojų kompetencija ir bijoma tai parodyti? Jei buvusi ministrė buvo beraštė, tai kur garantija, kad tikrintojai turi pakankamą kvalifikaciją?
Jeigu visur pabrėžiamas skaidrumas, tai čia skaidrumo nerasta. Tegul įkelia taisytus darbus su visom klaidom, taisymais ir mokinys pats įsitikina, kad jis yra beraštis. O nesutinkant dėl stiliaus, argumentų, galima apeliuoti.
Abituriento tėvai.
***
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė komentavo, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai skelbiami vadovaujantis Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatais.
„Šio ir kitų egzaminų išlaikymo riba, patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių preliminarios ribos yra nustatytos iš anksto. Jos skelbiamos minėtuose Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose.
Lietuvių kalbos ir literatūros VBE rašinio vertinimo taškų suma yra 50. Rezultatų skelbimo sistemoje kandidatai mato savo surinktų taškų procentinę dalį. Pavyzdžiui, jei kandidatas mato 58 procentus taškų, tai reiškia, kad jo egzamino darbas yra įvertintas 29 taškais, tai konvertuojama į 50 balų ir pan.
Įvertinimas balais gaunamas konvertavus taškų procentinę dalį į 100 balų skalę pagal Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose apibrėžtus principus. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino atveju, šis konvertavimas yra iliustruojamas pateikiamu grafiku:
Mokiniams skelbiamas egzamino įvertinimas 100 balų skalėje, nes lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatas naudojamas stojimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Siekiant rezultatų objektyvumo ir palyginamumo, visiems egzaminams taikoma viena – šimto balų skalė.
Dėl apeliacijų teikimo. Apeliacijų nagrinėjimui pateikti darbai yra vertinami iš naujo. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE atveju apeliacinei komisijai pateikiamos koduotų darbų kopijos. Todėl ir teigiame, kad be argumentuoto paaiškinimo apeliacijai pateikti darbai taip pat bus vienodai objektyviai ir atsakingai įvertinti.
Dėl viešinamos kandidato darbo kopijos. Rezultatų skelbimo sistemoje yra skelbiamas egzamino rezultatas taškais ir balais arba taškų procentinė dalis ir balai. Taip pat yra viešinama ir kandidato egzamino darbo nevertinta kopija. Tokiu būdu kandidatas gauna informaciją apie egzamino rezultatą ir, susipažinęs su darbo kopija, gali įsitikinti, kad rezultatas priskirtas jo darbui.
Tai vienas svarbiausių egzamino sistemos skaidrumo saugiklių. Kandidato darbo kopija yra daroma tuo metu, kai egzamino kandidatų darbai atvežami iš egzamino vykdymo centro į NEC.
Po vertinimo proceso, kuris vyksta nuo vienos iki trijų savaičių, kandidatų įvertinti darbai nėra skenuojami antrą kartą. Pagrindinė priežastis – tam būtų reikalingi papildomi laiko ir finansiniai ištekliai, kurie yra riboti.
Laiką riboja tai, kad valstybinių brandos egzaminų rezultatai yra naudojami bendram priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal iš anksto nustatytas datas, todėl NEC yra įsipareigojęs tam tikru laiku paskelbti rezultatus. Beje, mūsų kaimynai lenkai ar latviai skelbdami egzaminų rezultatus nerodo nei darbų kopijų, nei egzamino užduoties vertinimo instrukcijos“, – komentavo Nacionalinio egzaminų centro direktorė S.Vingelienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
