Mane, kaip ir daugelį vyresnių žmonių, dažnai erzina dabartiniai vaikai ir jų tėveliai. Kartais taip nusibosta supermamytės su savo princais ir princesėmis, kad tiesiog norisi paprašyti verslininkų – įrenkit pagaliau zonas žmonėms su vaikais ir zonas, kur vaikai neįleidžiami.
Ypač dažnai to norisi paprašyti kavinėse. Atvažiuoji ramiai pavalgyti, o jei netoliese įsitaiso šeima su atžalomis, nieko gero nelauk – išvien vaikų staugimas, klykimas. Nei susišnekėti, nei pasibūti.
Savaime suprantama, kad apie pastabas neklaužadoms negali būti net kalbos. Tik pabandyk, pati liksi kalta ir dar sulauksi grasinimų, nes užkabinai kažkieno nepakaltinamus angelėlius.
Norėjo persėsti
Prieš keletą dienų su seniai matyta drauge nusprendėme užsukti į mėgstamą kavinę papietauti.
Draugė mane atkalbėjo. Buvome jau užsisakę, sėdėjome prie „savo“ staliuko... Nusprendžiau, kad šį kartą pakentėsiu, bet mintyse pasiruošiau blogiausiam.
Laukdamos užsakymo mergaitės greit pradėjo zyzti, o aš užverčiau akis. „Prasideda“, – pagalvojau ir buvau labai nustebinta.
Tėvai nustebino
Mama tuoj pat paprašė mergaičių elgtis tyliau. Griežtai pasakė, kad kavinėje jos ne vienos, aplink yra kitų žmonių.
Pirmą kartą, per nežinia kiek laiko, net nustojau pastebėti, kad gretimais sėdi šeima su vaikais. Niekas netrukdė mums kalbėtis, nepertraukinėjo garsiu klykimu. Net nustojau bijoti, kad vidury kavinės palakstyti paleistas vaikas pasimaišys padavėjai po kojomis ir mes būsime aplietos karšta sriuba (liūdna, bet taip jau yra buvę).
Sutvarkė stalą
Bet labiausiai nustebinta buvau tada, kai jaunoji šeima jau susiruošė išeiti. Visų pirma jie tvarkingai sustatė indus ant stalo krašto, kad padavėjai būtų patogu juos pasiekti. Surinko visas suglamžytas servetėles. Viena iš mergaičių paskui jas išmetė į šiukšlių dėžę, prie kavinės durų. Padarė tai net neraginta, matyt jau yra įpratusi taip elgtis.
Atnešus sąskaitą, mama paklausė užsičiauškėjusių mergaičių: „Nieko nepamiršot?“
„Ačiū!“ – tuoj pat išgirdau.
Žinot, jau kiek laiko tenka stebėti šeimas su vaikais, kad jie būtų prašomi padėkoti padavėjui, mačiau pirmą kartą. Dažniausiai tėvai atsainiai apmoka sąskaitas, palieka ant stalo šiukšlyną, patys nepadėkoja, o kad pareikalautų padėkoti savo vaikus... čia tikrai iš fantastikos srities!
Jei atsiras pykstančių, kad čia buvo varžoma vaikų laisvė ir tos mergaitės tikriausiai yra labai nelaimingos savo šeimoje, tai žinokit nieko panašaus aš nepastebėjau.
Tėvai visą dėmesį skyrė dukroms, o ne buvo įlindę į telefonus. Visi daug juokėsi. Tėvų bendravimas su dukromis tikrai buvo kupinas šilumos. Jie nei sykio nepakėlė balso.
Paskui su drauge dar pasikalbėjom, kad būtų malonu sutikti daugiau tokių jaunų šeimų ne tik kavinėse, bet ir parduotuvėse, parkuose, koncertuose, viešajame transporte... Šeimų, kur vaikai nuo mažens mokomi jausti pagarbą aplinkiniams, o ne žinoti savo teises.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
