Išsiruošė prie ežero
Vaikai sukūrė savas šeimas, dabar atostogauja atskirai, vyras nemėgsta mirkti ežere, todėl po darbo ar per išeigines važiuoju į paplūdimį viena. Smagu pasikaitinti saulėje, nusimaudyti ir nors keletui valandų pamiršti visus rūpesčius.
Atsiprašau už grubumą, bet kitaip parašyti tiesiog neišeina.
Kadangi dabar nė su žiburiu nerasi atokaus paplūdimio, kur galėtum ilsėtis vienumoje, tenka susitaikyti su daugeliu dalykų.
Leidžia šlapintis vandenyje
Jau susitaikiau su tuo, kad brisdama į ežerą, kuriame maudosi vaikai būsiu aptaškyta, apstumdyta ar net užgauta. Kol atžalos dūksta vandenyje, tėvai sėdi ant kranto, gurkšnoja sidrą ir jiems giliai nusispjauti į tai, ką išdarinėja jų vaikučiai.
Bet su vienu dalyku niekaip negalėsiu susitaikyti – tai su tėvais, kuriems nerūpi jų pačių vaikų saugumas.
Pavyzdžiui, praeitą savaitgalį nuvažiavau prie ežero ir įsitaisiau šalia jaunos šeimos su dviem vaikais.
Abu tėvai liko ant kranto, o kokių dvylikos metų berniukas ir trejų, ketverių metų amžiaus mergaitė pastvėrę pripučiamą gėlėtą čiužinį tuoj pat įlipo į vandenį. Vaikų tėvas net nepasuko į juos galvos.
Įdomesnis buvo telefonas
Tatuiruotėmis puoštą, labai trumpai kirptą vyruką kur kas labiau domino pokalbis su pakrantėje sutiktais pažįstamais, o mamulė lyg niekur nieko įlindo į telefoną.
Jei jaunesnioji mergaitė tuo metu būtų nuslydusi nuo čiužinio, tikrai nepasiektų kojomis dugno...
Nors tai svetimi vaikai, nors maniškiai jau seniai užaugę ir puikiai plaukia, pamačius šitą vaizdą, iš siaubo net sugniaužė širdį. Griežtai paliepiau berniukui plukdyti seserį kranto link ir net sekiau paskui vaikus, kol jie pasiekė seklesnę vietą.
Mamulė pakėlė galvą nuo telefono tik tada, kai vaikai išlipo į krantą ir nubėgo pas tėvus. Manot jie man padėkojo?
Tądien namo grįžau nepailsėjusi ir blogos nuotaikos. Iš galvos niekaip neišėjo iki kaklo vandenyje besimurkdantis berniukas, jo sesutė ir abejingi tėvai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
