Verkšlenimas papiktino
Liūdniausia buvo ne pats vaizdas, kaip apgailėtinai verkšlena suaugęs žmogus, laikydamas rankoje „dovanų“ gautą mobilųjį telefoną už 200 eurų (man asmeniškai tai tikrai didelė pinigų suma), kuris jam prastas, tad nori kito, geresnio.
Jei ruošiesi įsigyti kokį naują daiktą, šiuo atveju, mobilųjį telefoną, kuris užima labai svarbią vietą kiekvieno dirbančio asmens gyvenime, pasirūpini išsirinkti patį geriausią variantą. Šiuo atveju tuo rūpinosi, kaip supratau iš reportažo, Seimo kanceliarija. Ji parūpino politikams mobiliuosius telefonus, savaime suprantama, svarbią jų darbo priemonę.
Jei realiame gyvenime, o ne pasakų pasaulyje Seime, kur viskas nukrenta iš dangaus, eilinis žmogus nusipirktų iš savo sunkiai uždirbtų pinigų prastai veikiantį telefoną, jis paprasčiausiai su ta brokuota preke, čekiu ar išrašytu garantiniu lapeliu nueitų ten, kur jam buvo parduota ta brokuota prekė (kaip žinia, valstybėje vartotojų teisės visiems jos piliečiams vienodos, o Seimo nariams, pasirodo, ne?!) ir pareikalautų pakeisti kita, veikiančia tinkamai arba grąžinti pinigus.
Bet kaip suprantu, Seime viskas veikia kitaip nei paprastų, eilinių žmonių pasaulyje, kur išimtinai tik pačių uždirbtais pinigais įsigyjami daiktai ir rūpinamasi, kam ir kaip jie leidžiami. Tam prireikė netgi viešumos. Juokinga, ne kitaip.
Normalus sau nepirktų
Tas verkšlenimas tari pasiteisinimas, jog niekas nesidomėtų, kodėl antrą kartą bus išleisti mokesčių mokėtojų pinigai „Seimo narių ryšio priemonėms įsigyti“ ar kaip ten panašiai oficialiai įvardijama viešinant tokio tipo pirkimus Seime, kad liaudis žinotų, kur leidžiami jų į biudžetą sunešami pinigai.
Tačiau valdžios žmonės dirba mistiniais būdais. Ten nesivarginama aiškintis, nesistengiama sukti galvos dėl netikslingai išleistų pinigų. Na, žinoma, juk tai ne jų pinigai, o iš biudžeto, jei reikės, pasiims dar ir nusipirks naujus mobiliuosius telefonus – šįkart neprašaus ir pirks brangesnius, tokiu atveju ir geriau veikiančius – mūsų visų rinkėjų šventai ramybei – saugius.
Tai mane labiausiai ir papiktino – ne duok dieve tie telefonai pasiklausomi! Kaip ir tai, kad eilinį kartą lengva rankai švaistomi valstybės biudžeto pinigai visokiam šlamštui, kurį galima įbrukti tik per tokius egzistuojančius „viešuosius pirkimus“, kur galima viskas ir net nebandoma aiškintis, nes, kaip jau minėjau, tai yra „niekieno“ pinigai. Tad vualia – pasisemkim iš aruodo dar!
Neturi gėdos jausmo
Tad klausimas tik vienas. Taip, iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų tik smulkmena, tačiau tai smulkmena atrodo tam, kam 200 eurų atrodo nedaug. Tai nėra smulkmena tam, kas tuos eurus sunkiai ir sąžiningai turi uždirbti.
Taigi, klausimas tik vienas, kaip Jums dar ne gėda, valdžios žmonės – Seime, vyriausybe, prezidentūra dėl nuolat besikartojančių „nesusipratimų“, kurie baigiasi valstybės lėšų švaistymu. Jums ne gėda, jūs to nepastebite, nes jums tiesiog tai nerūpi.
Bet, pavyzdžiui, man, kaip ir daugeliui Lietuvos piliečių, tai rūpi. Ir labai. Ir mes pykstame. Ir jaučiamės prieš tai bejėgiai. Nes mes žinome, kad dykai nieko negausi.
Pinigai sunkiai uždirbami. Tad ir emigruoja žmonės matydami dvi Lietuvas - realią ir privilegijuotą, kuriai nusišvilpti, kam ir kaip išleidžiami visos Lietuvos žmonių pinigai.
Atsakymas tik vienas – gal vertėjo tiems nepatenkintiems ponams Seime sudėti į dėžę tuos brokuotus mobiliuosius telefonus ir nunešti tiems, kas juos nupirko. Pareikalauti grąžinti pardavėjui, kad jis pakeistų įrenginius į tinkamai veikiančius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
