Tai rodo mūsų valdžios bejėgiškumą, idėjų deficitą ir vizijos neturėjimą.
„Geriausios“ idėjos matomos visiems – tai prekybos centrai miestų senamiesčiuose, Nacionalinis futbolo stadionas, Gedimino kalno medžių iškirtimas, tai lito atsisakymas (kainos tikrai nepakilo, kaip ir buvo žadėta) ir kaimynų dergimas. Tai valstybinės idėjos, turėjusios suvienyti ir pakelti tautą, pragyvenimo lygį, moralę.
Nepriima drąsių įstatymų
Susidaro įspūdis, kad Lietuvai svarbūs ir tikrai naudingi sprendimai gali būti priimti tik dėl išorės jėgų įtakos, nes mes patys esam tiesiog beviltiški bailiai, nesugebantys prisiimti jokios asmeninės atsakomybės už savo valstybę.
Jokių, tikrai Lietuvai drąsių įstatymų priėmimas (pvz. kanapių, prostitucijos, eutanazijos legalizavimas) net nėra svarstomas, o juk mokesčių surinktume milijonus.
Deklaruojame esantys katalikai, nors bažnyčios sekmadieniais – pustuštės. Kaip kitaip tai pavadinti, jei ne veidmainyste?
Tik išorės jėgų paskatinti lietuviai sukūrė Sąjūdį, o savarankiškai mes, atrodo, esam tiesiog neįgalūs ir nekūrybiški sukurti kažką tikrai valstybei naudingo ir didingo. Mūsų savarankiški sprendimai ir projektai beveik visada baigiasi fiasko, santykių aiškinimais teismuose, nuostoliais valstybei ir gėda.
Kodėl taip yra? Nors ir deklaruojam pasauliui esanti drąsi šalis, iš tikrųjų esame beviltiški bailiai. Prisiimti asmeninę atsakomybę pas mus už bet kokį, netgi patį nereikšmingiausią poelgį yra gėda. Visi susikompromitavę veikėjai, ar tai būtų promilės už vairo, ar kyšis brendžio dėžutėje, ar nesumokėti mokesčiai – visi kaip vienas suka uodegas, bėga į užsienius ir išsisukinėja iki galo, nė vienas vyriškai nėra prisipažinęs – taip aš kaltas, taip suklupau, taip man gėda, taip nusipelniau bausmės. Esam beviltiški veidmainiai ir apgaudinėjam vienas kitą, savo vaikus, patys save, mes tai padarėme norma.
Reikalaujame pakeisti gatvių ir mokyklų pavadinimus, nes Salomėja, Cvirka ar Janonis savo metu simpatizavo komunistams, o užmerkiame akis į tai, kad dabartiniai aukščiausi valstybės asmenys visai neseniai buvo patys tikriausi prisiekę ideologiniai komunistai – karjeristai. Tai paradoksai, kurių mūsų valstybėje apstu, tai tikrai nėra normalu, nors kažkas ir labai stengiasi tai padaryti norma.
Gyvename labai gražioje, gerų ir darbščių žmonių šalyje, tačiau dvigubi (trigubi) standartai visose gyvenimo srityse, įstatymų pardavinėjimas, laužymas ir už tai atsakomybės nenešimas čia yra normalu. Ką daryti?
Kaip ir auklėti vaikus reikėtų ne rėkiant, mušant ir draudžiant, o savo teisingais, kilnias poelgiais, protingais darbais, įkvepiančiais pavyzdžiais. Pradžiai, kad įrodyti geranoriškumą savo tautai ir rinkėjams, Seimui pirmiausiai siūlyčiau persėsti iš BMW į „škodas“, sumažinti narių skaičių iki 100 ir perpus susimažinti atlyginimus. Taip turim patys tapti kilnaus, gražaus ir civilizuoto elgesio modeliais ir pavyzdžiais. Namuose, gatvėje, darbe, už vairo kelyje.
Tai nėra lengva, kai ketvirtadalis šalies gyventojų savo gamtinius reikalus atlieka į kibirą arba lauke, o trečdalis skursta. Tačiau tai mano idėjos Lietuvai, to visiems ir linkiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
