Turėtų uždirbti daugiau
Manau, visi gali numanyti, „apie ką mes čia“. Ilgai besitęsiančios diskusijos apie medikų naująjį judėjimą už savo – medicinos darbuotojų teises privertė iš esmės susimąstyti apie šią labai svarbią kiekvienam sritį.
Juk kalba eina apie kiekvienam aktualų reikalą – sveikatą. Toje diskusijoje neišvengiamai dalyvauja du – pacientas ir medikas.
Abiem aktualu, jog medicinos sritis būtų tinkamai finansuojama, sąžiningai paskirstomi tam skirti finansai.
Gerai daktarui – gerai bus ir pacientui. Tad, manau, didžioji dalis, bent jau sveikai mąstančių visuomenės narių būtų už tai, kad medicinos darbuotojai uždirbtų, kiek leidžia galimybės Lietuvos mastu padorius, t.y. didesnius atlyginimus nei yra šiuo metu.
Jie sunkiai dirba ir tikrai užsidirba bei nusipelno pagarbos keliančio uždarbio savo algalapyje. Tačiau man, kaip pacientui, yra vienas „bet“.
Nesutinku su vienu klausimu, nesprendžiamu daugybę metų – tai yra kiek laisva Lietuva egzistuoja. Klausimu apie neapskaitomai gaunamas medicinos darbuotojų pajamas – apie jas visi žino, daug kas jas duoda, yra kas jas paima, tačiau niekas nedrįsta apie tai kalbėti ir tai spręsti iš esmės. Klausykit – gėda juk. Argi ne gėda?
Ausys linko
Kiek pamenu – mano seneliai „davė“, mama „davė“ ir man, matyt, jei turėčiau rimtų sveikatos sutrikimų, tektų „duoti“ – „kišenėn“, „vokelį“, „pakišą“, „dovanų“.
Tik kažin ar tai galima pavadinti dovana – kaip kažkuris medikas, nutaisęs šventuolio veidą, bandė aiškinti – jei kalba sukasi apie šimtus eurų, o tai net daugiau nei vidutinis lietuvio atlyginimas.
Man girdint, du pacientai, jau praėję sunkiausius ligos periodus, dalijosi patirtimi – kiek kuris kam ir už ką davė – man ausys linko nuo sumų – šimtai eurų.
Sumas sužinai ligoninėje – vietoje ar iš kitų pacientų ar tiesiog reikalui esant med. seselė pasakys – pvz. chirurgui „stafkė“ tiek ir tiek.
Tai turi būti išguita
O žmogus gyventi nori, tai ir duoda. Žinojau, kad kai mano seneliai, mama gyvi buvo – taip dėjosi. Mažai uždirba medikai ir tenka juos paremti. Laikai keitėsi – policininkai nebeima taip, kaip ėmė kadaise.
Kaip mane apšvietė giminaičiai – jei neduok Dieve mano tėvelis susirgtų – aš tikriausiai taip pat turėčiau pakratyti kišenę, kad jis būtų tinkamai gydomas.
Aš esu visa širdimi už pilietinius judėjimus, tame tarpe medicinos darbuotojų naująjį sąjūdį. Už medicinos darbuotojų darbo sąlygų gerinimą ir atlyginimų didinimą, bet su sąlyga, kad išvysime šitą, tiesiog šlykštų „vokelių“ reikalą iš medicinos srities.
Jei auga jų tiesioginis – sąžiningas uždarbis, turi būti pasirūpinta, jog neliktų „juodai“ uždirbamų pinigų.
Tad jei jau „gerb.“ sveikatos ministras sugebėjo pastatyti į vietą vaistininkus, kad nesukčiautų ir neprakišinėtų vaistų, kam nereikia – su slaptais klientais, manau, nebūtų sudėtinga kažką panašaus atlikti ir šioje gretutinėje sveikatos srityje.
Nenormali sritis
Medicinos darbuotojams, kurių, visi sutinkame, oficialios pajamos yra tikrai per mažos ir jas pakėlus būtų galima pasiųsti pvz. slaptus pacientus.
O jei rimtai, nesvarbu kokiu būdu, bet tiesiog yra nepadoru to nespręsti, apsimesti, kad tai nevyksta ir aplamai kalbėti apie sąžiningus atlyginimus medicinos darbuotojams kai jie patys toli gražu ne visai sąžiningai elgiasi su savo pacientais – yra tiesiog nepadoru.
Jei medicinos darbuotojai būtų padorūs ir sąžiningai – patys keltų ir šį klausimą taip pat aiškiai ir garsiai greta visų kitų. Gėda, kad taip nėra. Juk ir likę Lietuvos gyventojai negali pasigirti stipriai padidėjusiomis pajamomis, pagerėjusiu gyvenimu ar lengvesniu darbu, sutrumpėjusiomis darbo valandomis ir t.t., jog galėtų sau lengva ranka leisti „apdovanoti“ gydytoją papildomu atlygiu. Tai išskirtinai nenormali sritis Lietuvoje.
Jei jau Lietuvos visuomenė vadinama vakarietiška – tai tokia stenkimės ir būti. Vykime lauk iš medicinos sistemos šį šlykštų kyšininkavimą. Valdžia tiesiog privalo tuo pasirūpinti – juk greta medicinos darbuotojų interesų, nei kiek ne mažiau turi būti svarbūs ir pacientų interesai.
Gaisrininkams vokelio nereikėjo
Ir pabaigai. Kai atvyko gaisrininkai į pagalbą (iki šiol esu be galo jiems dėkinga už puikiai atliktą savo darbą ir su geriausiais jausmais aš tai prisimenu) tuomet jie operatyviai atliko savo darbą nei akimirkos nedelsdami – jiems tai pavojingas, be galo atsakingas – nes neretai tai būna gyvybės ir mirties klausimas, turi būti visuomet pasirengęs.
Nei akimirkos nesusimasčiau, kad prieš jiems puolant atlikti visas procedūras aš turiu būti parengusi „vokelį“. Jie nestovėjo ir nežiūrėjo į besiveržiančius dūmų kamuolius ir nemėtė užuominų – ar spėjau susirinkti daiktus pvz. dokumentus, piniginę ir nelūkuriavo, kol duosiu jiems „dovanų“ už darbą.
Tik noriu pasakyti, kad tai be galo sunki ir visiems mums svarbi profesija – ji turi būti apmokama sąžiningai valstybės, o jie uždirba nepakankamai, trūksta įrangos, inventoriaus, profesija žalinga sveikatai ir t.t. bet niekas jiems neatsiskaito „papildomai“. Ir tai normalu. Ir taip turi būti ir kitose srityse.
Tad reikalaujami sąžiningi didesni atlyginimai turi užtikrinti ir skaidrumą, vadinamųjų „vokelių“ eliminavimą. Tikiuosi to pagaliau sulauksime, juk turime tokį savo darbui atsidavusį sveikatos ministrą – reformistą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
