Visi suvažiuoja pas artimuosius, draugus, visur sklinda šiluma ir gėris. Šventei įsibėgėjus visi sėda prie stalų ir įsistebeilija į visų dėmesį traukiantį televizorių. TV pultelis būna išeitis ir tiems, kuriems neįdomus visas tas šurmulys.
Pabodusios senienos
Tik, štai, ką per laukiamiausias metų šventes rodo mūsų televizijos kanalai? Vos peržvelgus pagrindinių šalies kanalų TV programą pasidaro aišku, kad be senienų mes negalime švęsti jau daugybę metų. Norisi net nusipurtyti.
Mane stebina, kad mūsų televizijos kanalai vis dar neatsikrato tokių senų ir Lenino mumijos vardą pelniusių filmų, kaip kad 1975 metais sukurtas filmas „Likimo Ironija arba po pirties“. Na, žinote, tai jau per gerklę lendantis filmas.
Nežinau, ar televizijos kanalų vadovai supranta, kad ne visus žiūrovus džiugina ir kiti daug metų rodomi tie patys seni filmai.
Pavyzdžiui, Naujųjų metų išvakarėse TV kanalai savo žiūrovams paruošė tokius filmus, kaip 1998 metų „Spąstai tėvams“, 1998 metų „Taksi“, kurių tekstus jau turbūt mintinai moka didžioji dalis žiūrovų auditorijos. Didelio džiugesio nekelia ir daug kartų matyti 2006 metų „Velnias dėvi pradą“ ar „Vienas namuose“ filmai.
Bet nieko jau nepadarysi, matyt, mūsų televizijos kanalai negali nieko normalesnio įpirkti. Žinoma, prieštarausite man sakydami, kad kasmet televizijos paruošia vis naują šventinį žiburėlį.
Tik ir čia bėda – visos tos žiburėlių ar kitų naujametinių laidų temos jau nusibodusios. Nieko naujo ar įdomaus. Keičiasi tik veidai ir dainos.
Padarė ir pažangą
Bet vienas dalykas mane labai nudžiugino. Nudžiugino muzikinė dalis. Šiais metais galima pamatyti daugiau koncertų. Vien ko verti Džordanos Butkutės, Merūno ar Gyčio Paškevičiaus koncertai. Tikrai labai nudžiugino Jazzu ir Donato Montvydo muzikinė kova.
Galime rasti ir klasikos koncertų. Labai gražus buvo Kalėdų vakarą rodytas Brodvėjaus žvaigždžių koncertas. Šioje vietoje mūsų televizijos kanalai padarė didelę pažangą.
Žvelgiant į visų televizijų tinklelį norėtųsi palinkėti televizijoms daugiau lankstumo ir originalumo kuriant šventinį tinklelį. Norėtųsi išvysti daugiau naujų lietuviškų filmų, kartais iterpiant vieną kitą koncertą.
O Lietuvos žmonėms norėčiau palinkėti gerų ir gražių ateinančių Geltonojo Žemės Šuns metų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
