Vos išgirdusi šeimininko balsą Labradorų veislės kalė nuolankiai suskubo prieiti sunkiai tempdama paskui save ant pilvo išaugusį beveik keturių kilogramų svorio nuolat kraujuojantį auglį, – tokį vaizdą vieną vakarą išvydau laidos „TV Pagalbos“ reportaže.
Negalėjau patikėti savo akimis, kai televizijos komanda užsuko į išpuoselėtą sodybą, kur gyveno šuns šeimininkas – kieme pasitiko dar vienas labradoras.
Tiesa, sveikas ir akivaizdžiai ne iš blogo gyvenimo kiek nutukęs. Matėsi, kad ir prie durų tupėję katinai buvo prižiūrimi. Sveikiems vietos yra, bet į sergančius juk nemalonu žiūrėti tokio gražaus namo kieme, tiesa?
Gailestingas pareigūnas
Duris atvėręs vyriškis suskubo teisintis žurnalistams, kad kalytei juk neskauda, „ji necypia, nekaukia“, o paskui patikslino, kad jis ne bet kas, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnas, ir pats yra ne kartą gelbėjęs gyvūnus.
Dar klaikiau buvo žiūrėti į suaugusį žmogų, kuris akivaizdžiai mano, kad aplink visi idiotai ir naiviai patikės pasakaite, kad toks auglys atsirado prieš savaitę. „Ką aš galiu padaryti? Ją reikia žudyti. O man gaila“, – kalbėjo prieš kameras gailestingasis šeimininkas.
Vėliau veterinaras patvirtino, kad toks auglys išvešėjo per ilgą laiką. Vadinasi, užmigdyti šunį gaila, bet palikti kankintis ir laukti mirties su kraujuojančiu augliu kiauroje būdoje purviname voljere yra normalus atsisveikinimas su besąlygiškai ištikimu keturkoju draugu? Man taip neatrodo, bet gal čia tik emocijos, tad pakalbėkime apie faktus.
Vos atvykus televizijos komandos iškviestiems policijos pareigūnams, šuns šeimininkas sėdo į savo automobilį ir pabandė sprukti, bet policininkai buvo greitesni ir užkirto kelią jam išvažiuoti.
Policininkams paprašius dokumentų, šis nustebo: „Juk pažįstate mane“. Taip, pone, o dabar pažinos ir visa Lietuva.
Atomazga nustebino
„Pareigūnui“ skirta piniginė bauda už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet čia man kyla kitas klausimas. Jei šis žmogus taip didžiuojasi savo tarnyba, statusu ir gauna atlyginimą iš mokesčių mokėtojų pinigų, nejau jam neturėtų būti taikomi aukštesni reikalavimai? Tarnyba – ne tik privilegijos, bet ir atsakomybė. Ar po šios istorijos pareigūno gelbėtojo vadovybei nereikėtų su darbuotoju dar kartą pasikalbėti apie tai, kokiomis vertybėmis turėtų vadovautis žmogus, kuriam mes patikime savo saugumą?
Iš mano, ir jūsų, kurie skaitys mano laišką, uždirbtų pinigų ir sumokėtų mokesčių šis gelbėtojas gauna atlyginimą. Tačiau aš nenoriu, kad tokie sadistai mane gelbėtų, o jūs?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
