Prisipažinimas supykdė
Tokie komentatoriai atrodo tarytum kažkur Europos vidury egzistuojančio bulvių krašto atstovai, kurie nežino, kas yra saviraiška. Jie slepiasi po juodais apsiaustais ir išnyksta minioje. Čia normalu. O išskirtiniai žmonės – tai jau nenormalu? Rekomenduoju šiems slėpti tokią savo mąstymo gėdą ir tylėti. Bet dabar laisva Lietuva. Tad jie gali ūžti ir springti savo seilėmis kiurksodami prie kompiuterių, kol jų dar neatėmė socialinė darbuotoja. Žmonės mano turintys teisę tapti sovietinio mąstymo degradais, kuriems visas gyvenimo džiaugsmas yra sutrypti žmogų, kuris nori būti laimingas būdamas toks, koks yra.
Bet pagaliau tai vyksta. Taip, jie ateina. Ir jų ateis vis daugiau. Štai „Lietuvos balso“ finalininkas Gražvydas Sidiniauskas prisipažino: „Taip, aš esu homoseksualus.“
Ir tada prasidėjo: „Nesuprantu, kam čia skelbtis“, „Gal čia jam garbė?“, „Kodėl apie tokius išvis rašo?“, „Na bet kaip jis drįsta viešai demonstruotis?“, „Ką pasakyti vaikams?“, „Čia psichikos liga!“.
Žmonės internete tokiais komentarais atvirai ir drąsiai skelbė, kad yra totalios šios šalies bjaurybės, kurioms net tokios sąvokos kaip „meilė“, „pagarba kito apsisprendimui“, „laimė“ yra tokios nepažįstamos, kaip kartais būna nepažįstami jų veidai po eilinių gertynių kokioje nors landynėje. Šitie komentarai parašyti žmonių, kurie papildo kriminalų kronikas, – tai jie daužo savo sugyventinius puodais per galvą ir tai yra jų asocialaus gyvenimo meilė.
Arba koks bent kada nors tikrai gyvenime mylėjęs žmogus drįstų tyčiotis iš vaikino, kuris taip pat nori mylėti ir būti mylimas? Tokie žmonės nemoka mylėti ir nežino, kas yra meilė. Nes tokiems meilė reiškia susirasti ką nors, ką galėtų retkarčiais padaužyti kur nors barako kambaryje su puodu per galvą ir tada pasirodyti per „Farus“.
Tokiems meilė yra vienas kito žeminimas, nenoras vienas kitam parodyti, koks gražus yra šitas pasaulis, – jei žmonės bent kiek į jį kartu pažvelgtų, pamatytų meilės tikrąją prasmę ir kad jai neegzistuoja nei lytys, nei rasės, nei tautos, nei atstumai. Juk tuo ji ir yra nuostabi. Tai jausmas, kuris tave verčia keistis dėl kito žmogaus ir nusileisti savo principams, išmokti suprasti kitą – tą, kuris galbūt išmoko tave svajoti.
Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip ne gėda toms visoms mamoms ir tiems visiems tėčiams, auginantiems savo laisvos šalies vaikus, rašyti tokius komentarus ir spaudyti pliusus po tokiomis pat kaip ir jų keverzonėmis. O jei po kelerių metų jų vaikai pasakys, kad yra kitos orientacijos? Kur tada dings ta tėviška ir motiniška meilė, kuri dabar reiškiama tokiomis frazėmis kaip „o kaip man dabar paaiškinti vaikams, kas tie gėjai!?“
Homofobija kainuoja
Mes visai neseniai atšventėme laisvę. Jau 27 metai, kai gydomės iškrypusios ideologijos paliktus randus mūsų šalyje. Jau tiek Nepriklausomybės metų mes aiškiname savo vaikams, kas yra laisvė, kodėl svarbu ją ginti, kaip puiku yra gyventi šalyje, kurioje tu gali būti tuo, kuo nori būti. Politikai iškilmingai sako kalbas ir kabina medalius vienas kitam.
Žmonės susirenka į renginius ir pasakoja, kaip stovėjo prie laužų ir šalo lediniame šaltyje už tai, kad iš jų širdžių neišplėštų laisvės siekio. Kad svarbu tobulėti. Kad mūsų ateitis – tai nauja karta ir švietimas. Kad reikia ginti žmogaus teises į orų gyvenimą be baimės. Politikai tokius lozungus sako per kiekvieną savo rinkimų kampaniją, o žmonės, aišku, tiki ir vis išrenka (nesvarbu, kad ir vėl ne tuos, bet išrenka šventai tikėdami tais jų pažadais). O tie pažadai garantuoja, jog kiekvienas žmogus turi teisę būti laimingas ir reikia stengtis tos laimės siekti. O kur tie visi lūkesčiai ir pažadai dingsta, kai kalba pasisuka apie netradicinės orientacijos žmones? Šitie nenusipelnė nieko, ko nusipelnė visi kiti?
Vaikystės traumos
Gražvydas pasakė, kad jis yra gėjus. Nes jis suprato, kad svarbiausias dalykas šitame pasaulyje yra meilė. Ypač sau. Ir jis suprato, kad tai, jog jis yra gėjus, nekeičia to, ką yra pasiekęs. Kad žmonės klauso jo muzikos. Kad jo pasirodymai būna kažkas woow! Nes jam nebebaisu būti savimi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
