Pamačius, ką valgo emigrantai ir Lietuvos jaunimas, pasidarė baisu

Ar mes valgome sočiai? – Ne. Ar skaniai? – Irgi ne. Vien pažiūrėjus į tai, ką valgo jaunimas Lietuvoje, pasidaro aiškų, kad bet kokie bandymai sustabdyti emigraciją be esminių gyvenimo sąlygų pakeitimų yra tiesiog utopija ir demagogija. 

Visai neseniai stebėjau vieną diskusiją, kurios metu jaunoji karta dalijosi savo nuotraukomis su įamžintu jose savo kasdieninio maisto racionu. 

Net baisu pasidarė nuo to, ką ten pamačiau. Pasirodo, jaunimas Lietuvoje valgo kinietiškus vienkartinius makaronus su vandeniu bei sausą košę su morkomis. Sriubą su plūduriuojančiu daktariškos dešros gabalu vietoje mėsos bei geria pieną iš miltelių. Taip pat valgo keptus sumuštinius bei verda skystus barščius iš pigiausių daržovių, labiau panašius į kiaulėms skirtą jovalą nei į žmonėms skirtą maistą. 

Ir koks žmogus gali jaustis laimingu ir patenkintu po tokio skurdaus maitinimosi, galinčio sukelti sveikatos problemų? Teisingai! Joks. 

O ką gi valgo emigravęs jaunimas? Šie dalinosi nuotraukomis, kaip valgo skaniai ir sočiai – šviežias krevetes kilogramais, sušį – padėklais, kepsnius, mėsytę ir žuvytę. Taip pat kokybiškus vaisius ir daržoves. Jų lėkštėse nebuvo miežinių kruopų košės be sviesto ar virtų bulvių su kopūstais. Jų induose – aukščiausios kokybės patiekalai, galintys puikuotis bet kokio restorano meniu. 

Didžiulis skirtumas, tiesa? Ir baisi neteisybė! Emigravęs jaunimas valgo skaniai ir sočiai, nes sako galintys sau leisti per savaitę maistui išleisti 300 eurų, už kuriuos nusiperka maisto tiek, kad net netelpa ir į vežimėlį parduotuvėje.

Vienas iš grupės dalyvių sugalvojo gautą Europos Sąjungos paramos fondo maistą iškeisti į kelis „bambalius“ alaus. Toks poelgis mane anksčiau būtų papiktinęs. Tačiau dabar aš suprantu, kad ta ne vieno žmogaus problema… Tai visos sistemos problema – kišti ten kur nereikia, duoti tam, kam nepriklauso, drausti, kur negalima bei gauti už gražias akis.

Kažin kodėl šios tiesos nenori matyti mūsų valdžia?