Taupėm skiepams, kad galėtume apsaugoti savo vaikus nuo mirtinų infekcijų (apie mudu su vyru net nėra kalbos. Kaip nors...)
Kainuoja daugiau nei uždirba
Kadangi tuoj prasidės vasara, vaikai daug laiko praleis kaime pas senelius, laukia skiepai nuo erkinio encefalito. Pirmosios vakcinos kaina – 32 eurai. Vakcinuoti reikia du kartus su mėnesio pertrauka. Taigi du vaikai, po 64 eurus kiekvienam. 128 eurai. Kad imunitetas išliktų trejus metus, reikalinga dar viena vakcina. Dar 64 eurai.
Nors prieš akis laukia daug išlaidų mokyklos reikmėms, nusprendėme paskiepyti vaikus ir nuo meningokokinės infekcijos. Gyvename ne pačiame Vilniuje, tačiau tikrai netoli jo.
Arčiausiai namų esančioje poliklinikoje B grupės meningokoko vakcina kainuoja 130 eurų. Du vaikai... 260 eurų. Žinoma, Vilniuje būtų galima rasti keliais eurais pigiau, bet sudėjus kelionės išlaidas išeitų praktiškai tas pats. Kad susiformuotų imunitetas, reikės dviejų injekcijų. 520 eurų abiem vaikams.
Tiesą sakant, mes dar neturime visos reikiamos sumos. Tenka vogti iš pačių vaikų. Tik nuvogdami iš jų pramogų, knygų, kino, atostogų, taupysime ir vasarą. O kaip kitaip? Vakcina, nuo kurios galbūt priklauso mano vaikų gyvybė, kainuos daugiau nei aš uždirbu per mėnesį, o alternatyvos... Tiesiog nėra.
Aišku, galima būtų spjauti ir tikėtis, kad vaikai nesusirgs. Tik mes su vyru daugiau nenorime kentėti baimės. Daugiau nenorime skaityti apie mirtinos infekcijos nusineštas vaikų gyvybes ir galvoti – juk tai galėjome būti mes. Tai galėjo būti mūsų vaikai, kuriems visas gyvenimas prieš akis.
Į sveikatą nusispjauti
Paskaičiau, ką apie vakcinas nuo meningokoko infekcijos kalba Sveikatos reikalų ministras ir kumščiai gniaužėsi iš pykčio. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų vaikų gyvybės valdininkams nieko vertos.
Jei pavyks susitarti, vaikai iki dvejų metų bus vakcinuojami nuo šitos baisios ligos nemokamai, o vyresni? Lai tėvai ir vėl kapstosi kaip nori, o jei neišsikapstys, lai rizikuoja vaikų gyvybe ir gyvena amžinoje baimėje?
Aš netikiu, kad šita valstybė neturi pinigų gyvybiškai būtinoms vakcinoms. Šitai valstybei ir aukštai sėdintiems ponams į vaikų gyvybę ir sveikatą paprasčiausiai nusispjauti.
Esu tikra, kad ponas ministras jau seniai paskiepijo savo vaikus. Esu tikra, kad ponas ministras gali ramiai miegoti naktimis. Kad rudenį ir pavasarį, kai vaikui pakyla temperatūra, jam nereikia šokinėti kas kelios valandos ir nuklojus vaiką apžiūrinėti kojytes – o gal... Gal jau reikia lėkti į ligoninę? Ir išgirdus apie dar vieną ligos pasiglemžtą vaikutį melstis – tegul mus tai aplenkia.
Rudenį gyvensime ramiau. Aš žinosiu, kad savo vaikus apsaugojau, nors reikėjo ilgai taupyti tų pačių vaikų poreikių sąskaita.
Valdininkai parodytų tikrą rūpestį, jei būtų nuspręsta – gelbstime visus vaikus. Visus iki vieno. Visus vakcinuojame. Jei neužtenka pinigų, gal bent jau būtų galima pradėti svarstyti kaip nors iš dalies kompensuoti vakcinos kainą vyresnių vaikų tėvams.
Tačiau man iš galvos niekaip neišeina tėvai, kurie myli savo vaikus, myli beprotiškai, bet tie 520 eurų jiems nepakeliama suma. Ar jų vaikai neverti gyventi? Ar jų vaikai neverti augti sveiki, o tėvai – gyventi be baimės?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
