Mačiau ne vieną straipsnį ir valdininkų komentarus, kad turintys kelis hektarus žemės negali gauti „bedarbio statuso“. Tai nėra teisinga, tačiau tokie straipsniai ir komentarai vis išlenda metai iš metų, o situacija nesikeičia.
Štai ir pati su tuo susidūriau labai asmeniškai. Taip jau nutiko, kad po vaiko auginimo ir priežiūros atostogų netekau darbo nutrūkus terminuotai darbo sutarčiai. Labai dėl to nesijaudinau, nes buvau pasiruošus aktyviai ieškotis kito darbo.
Spėjau sudalyvauti keliuose darbo pokalbiuose, deja, jie nebuvo sėkmingi. Nusprendžiau, kad reikia kažko imtis jau dabar ir užsiregistravau Marijampolės jaunimo darbo centre. Nuvykus ten darbuotoja mane nustebino ir nuvylė pasiūliusi išsiregistruoti, nes neturiu teisės gauti „bedarbio statuso“.
Negavus minėto statuso man nepriklauso nedarbo išmokos (bedarbio pašalpa)... Nesvarbu, kad man dirbant iš mano darbo užmokesčio be jokių išimčių, tiek pat kaip ir neturintiems žemės, buvo išskaičiuojamas socialinis draudimas.
Bet blogiau už negalėjimą gauti išmokos yra tai, kad negaliu dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant programoje! Dalyvavimas šioje programoje man tikrai būtų padidinęs įsidarbinimo galimybes.
Todėl noriu paklausti – nejau žmogus, turintis 2,5 hektaro žemės (daugiametės pievos!) nenusipelnė tokių pačių įdarbinimo sąlygų, kaip ir kiti mieste ar kaime gyvenantys, bet žemės neturintys žmonės? Kodėl turėti žemės yra klaida, už kurią žmogus gali būti diskriminuojamas?
Dėkoju, kas perskaitys mano laišką ir gal net padės rasti atsakymą, kodėl šalyje, kurioje diskriminacija uždrausta konstitucijos, yra įstatymas (Užimtumo įstatymas 22 str. 1 d. 2 p.), liepiantis diskriminuoti žemės turinčius asmenis.
***
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Toma Lipskytė komentavo, jog bedarbio statusas suteikiamas nesimokančiam ir nedirbančiam darbingo amžiaus darbingam asmeniui, t. y., asmeniui, kuris atitinka visas Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. Viena iš sąlygų – asmuo negali būti įregistravęs žemės ūkio valdos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar būti žemės ūkio valdos partneris.
„Jei žemės ūkio valda yra įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, pagal įstatyme nustatytus kriterijus, asmeniui negali būti suteikiamas bedarbio statusas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas numato prievolę įregistruoti žemės ūkio valdą minėtame registre tik tuo atveju, jei žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys asmenys pretenduoja gauti Europos Sąjungos ar valstybės paramą.
Beje, šiuo metu Seime yra pateiktas Užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta sąlyga, kad bedarbiu galėtų būti asmuo, kuris yra įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus.
Nuo 2013 m. nedarbo socialinio draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniai skyriai. Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; 2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.
Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, tarp jų ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, gali dalyvauti darbo biržoje registruoti asmenys, turintys bedarbio statusą. Konkrečios užimtumo rėmimo priemonės (pavyzdžiui, parama įgyti kvalifikaciją ar naujas kompetencijas, didinti darbo įgūdžius, kurti savo verslą ir kt.) yra parenkamos ir rekomenduojamos laikantis teisės aktų: pirmiausia darbo biržos konsultantas įvertina asmens įsidarbinimo galimybes, yra sudaromas individualus asmens užimtumo planas, kuriame suplanuojami asmens siektini tikslai. Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonės atveju darbdaviai, norintys įdarbinti darbo biržoje registruotus asmenis ir, kad būtų teikiama subsidija jų darbo užmokesčiui, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus“, – komentavo Lietuvos darbo biržos atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
