Neturiu daug patirties su žodžiais. Nekalbėjau tau apie jausmus. Žinojau, ką nori išgirsti. Bet man sunku apie juos kalbėti. Maniau, kad ir taip viskas aišku. Gyvenome kartu, miegojome kartu – kam dar kalbėti? Matyt, to neužteko.
Kai tavęs čia nebėra, namuose labai tuščia. Paimu du puodukus kavai ir atsimenu, kad tu išėjai. Grįžtu po darbo, noriu papasakoti, koks lochas viršininkas, bet tu išėjai. Vakare žiūriu mūsų serialą vienas. Juokiuosi, bet vienam ne taip juokinga. Kaip būčiau netekęs pusės savęs. Žmonės sako „antroji pusė“. Ne veltui taip sako.
Atsiprašau – tą žodį norėdavai išgirsti dažniausiai. Galiu jį parašyti.
Atsiprašau, kad nebendravau su tavo draugėmis. Jūs einat į teatrą, kalbatės apie meilės romanus, juokiatės iš emigrantų. Ką aš galėjau pasakyti? Mano pusė draugų išvažiavę. Aš pats – statybininkas. Nenorėjau, kad mane pašieptų, tapti moteriškų apkalbų objektu. Palikdavau jus pasibūti atskirai.
Atsiprašau, kad mažai dariau namuose. Aš visą dieną darbe ant kojų, grįžęs jų nejaučiu. Mano buvo tradicinis mąstymas: aš uždirbu pinigus, tu rūpiniesi namais. Nežinojau, kad tau nuo namų bloga. Galvojau, patinka juos mums daryti jaukius. Jeigu gyventume iš naujo, daryčiau daugiau. Man nesunku išsiplauti lėkštes, padžiauti skalbinius... Nežinojau, kad tai tau šitaip svarbu.
Atsiprašau, kad nedovanojau gėlių, nesakiau daug komplimentų. Nesu romantikas, meilę parodau kitaip. Norėjau pastatyti tau namą. Važiuoti atostogų. Rūpinomės vienas kitu, kai sirgom. Man tas reiškia daugiau už gėles. Jau žinau, kad tau jų reikia. Ir man tikrai negaila, nesunku. Dovanočiau, jei vėl turėčiau progą.
Kai aš sakydavau, kad tu per daug nori sekso – juokaudavau. Man patiko juokais kalbėti, koks aš geidžiamas. Laužiausi kaip merga. Niekada taip nebedaryčiau. Atsiprašau.
Tu mėgsti paklausti tokių asmeninių klausimų. Ko bijau, apie ką svajoju. Neatsakydavau tau, pajuokaudavau.
„Nebijau nieko, svajoju apie dieną prie teliko“, – kai taip sakydavau, negi nesupratai, kad tyčia? Rimtai manei, kad aš toks? Labai blogai apie mane galvoji. Štai mano atsakymai:
Aš svajoju apie šeimą. Turiu tris brolius – kaip galiu nenorėt didelės šeimos? Noriu su tavimi vaikų. Noriu jaudintis prieš nėštumo testo atsakymą. Kartu eiti pas daktarę. Būti gimdyme – pamatyti savo vaiko pirmą akimirką.
Nemeluosiu, kad kelčiausi kas antrą naktį prie kūdikio – turbūt ne, ypač kai nuo 7 į darbą. Bet savaitgaliais galėtum tu miegoti, aš būčiau. Eitume į zoologijos sodą kai paaugtų. Išmokyčiau visko, ką pats moku. Ir niekada nebepamirščiau pasakyti, kokią nuostabią mamą turi mūsų vaikas. Jeigu sutiktum.
Labai prašau, grįžk. Tavo Tomas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
