Po truputį atsigauna mano dvasia nuo patirtų įspūdžių Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, bet juos pažadino naujos dramatiškos istorijos, kai gimdyvėms talkina ne tik rūkantys gydytojai, bet ir policija.
Pasitiko rūkančiųjų dūmai
Gimdymo terminas jau buvo praėjęs prieš 4 dienas. Tad prasidėję stiprūs sąrėmiai nenustebino – labai jų laukiau, tiksliau, labai laukiau susitikimo su vaikučiu. Po ketvirto sąrėmio sunerimau, nes jie tęsėsi ilgai ir kartojosi dažnai. Visgi ketvirtas nėštumas – viskas vyksta greičiau. Nusprendėme iškart vykti ligoninėn.
Vyras atvežė iki Šiaulių moters ir vaiko klinikos ir, pastatę automobilį šalia esančioje aikštelėje, iš lėto artinomės prie durų. Buvo labai intensyvūs, ilgi, varginantys sąrėmiai. Iš lauko įeiti į moterų priimamąjį (taip pat vaikų ir naujagimių priimamąjį) reikia pro pusiau uždarą koridorių, ten mudu su vyru pasitiko keturios rūkančios – baltais chalatais vilkinčios – moterys.
Koridorius buvo pilnas dūmų. Beje, ant sienos buvo pakabintas užrašas „Rūkykime kultūringai!“, tarsi kviečiantis besilaukiančias ir su naujagimiais atėjusias mamas prisidėti.
Iš pakabinto užrašo galima suprasti, kad šios darbuotojos ne šiaip išsmuko sutraukti cigaretės, bet moterų (gimdyvių) ir naujagimių priimamojo prieigos yra su ligoninės administracija suderinta rūkymo vieta! Suvimdė. Tikrai.
Su savo rūbais neleido
Bet jutau artėjantį susitikimą su vaikiuku, tad iš visų jėgų pro dūmus yriausi link priimamojo. O ten tuščia. Niekas nepasitiko (gal nebaigtas cigaras?..). Po kelių minučių vyras pradėjo garsiai kviesti pagalbą sakydamas, kad laukia ketvirtas gimdymas ir jis jau labai greitai!
Netrukus atėjo seselė, ji paklausė vardo, pavardės ir kt. Atpėdinęs pagyvenęs rūstus gydytojas lėtu žvarbiu balsu liepė mane aprengti. Pasakėme, kad aš turiu atsivežusi savo gimdymo marškinius, – jie specialiai šiai progai pagal senovinį prausynų paprotį draugių išsiuvinėti, papuošti, linkėjimų prikrauti.
Iš personalo supratau, kad arba jie nesuprato lietuviškai, arba kad jiems nepatiko mano prašymas. Paprašiau, kad vyras man paduotų švarius maišelyje atsivežtus šventinius marškinius. Pasakiau, kad nenoriu gimdyti su jų belyznoje išmirkytais rūbais.
O gydytojas nedviprasmiškai pasakė: „Gimdysi su šitais.“ Pirmą vaikelį gimdžiau Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, ten net skatinama gimdyti su savo rūbais. Nereikia specialaus chalato ir vyrui, nes mokslo įrodyta, kad namų bakterijos negali pakenkti.
Prašė nekirpti virkštelės
Labai smulkiai aprašiau, nes atsiminimai smarkiai įsirėžę atmintin. Norisi viską išsakyti. Kai pagaliau mane „paruoštą, švarią“ (nesu tikra, ar personalas buvo švarus po savo parūkymo. Aš tai iš savo jaukių namų atvažiavau...) patikrino, kaklelis buvo atsivėręs 10 cm., mane užkėlė ant lovos ir liftu nukeliavome gimdyklon.
Gydytojas atsistojo prie sienos, šonu į mane. Akušerė stovėjo priešais mane, stebėjo veiklą. Ji švelniu balsu priminė, kad kai pajausiu stangą, reiks stumti, ir tuojau pasimatysiu su vaikeliu.
Prijungė aparatus, apjuosė pilvą juosta, vaiko toniukai buvo geri. Tada, kaip jie sakė, pagal visą jų ligoninės tvarką reikia nuleisti vandenis, gydytojas griežtai liepė prakirpti vandens pūslę. Prakirpo. Vandenys buvo žali.
Jis, toliau stovėdamas prie sienos, liepė stumti. Pasakiau, kad dabar ne sąrėmis. Bet jis primygtinai liepė stumti, gąsdino, kad miršta vaikas. Akušerė žiūrėjo į mane švelniomis akimis, glostė pilvą, jaučiau, kad viskas gerai. Nebegirdėjau gydytojo griežtumo, tiesiog laukiau laiko, laukiau sąrėmio. Sulaukiau, vaikelis tuojau ir gimė. Naujagimių gydytoja pasakė, kad viskas gerai, vaikiukas sveikas. Uždėjo jį man ant krūtinės.
Gydytojų bandėm prašyti, kad virkštelė nebūtų kerpama iš karto, o pirma leidžiama užgimti placentai ir nukerpama tik po kelių valandų. Tą laiką ji gulėtų dubenyje, pakeltame virš vaikelio, kad kuo daugiau kraujo sugrįžtų į vaikelio organizmą. Tokia praktika yra normali Vilniaus ir Kauno klinikose, jau nekalbant apie Vakarų Europą, kur virkštelė apskritai nekerpama, kol po kelių dienų atsidalija pati.
Bet mus aptarnaujantys gydytojai nebuvo taip nei darę, nei girdėję. Akušeris-ginekologas teigė, kad per kelias minutes nenukirpus virkštelės nukraujuos mama, o naujagimių gydytoja – kad nukraujuos vaikas ir „ant savo krūtinės turėsiu lavoną“ (taip ir pasakė).
Tai yra absurdiška ir kelia klausimų dėl gydytojų kompetencijos... Jei ir įmanomos komplikacijos, tai tik elgiantis ypač neatsakingai. Manau, kad gydytojai, šios srities specialistai, ne tik turėtų susigaudyti, kaip vyksta kraujotaka tarp vaiko, placentos ir mamos, bet ir būti susipažinę su šiuolaikinėmis gimdymo tendencijomis ir pagal galimybes jas taikyti, kad gimdymas būtų sklandus ne tik mediciniškai fizine prasme, bet ir psichologiškai, būtų harmoningas mamai ir kūdikiui. Juk šis procesas turi įtakos ir tolesniems vaiko, mamos ir netgi tėčio santykiams, pogimdyvinės depresijos atsiradimui ir daugybei kitų dalykų...
Taigi, virkštelė buvo nukirpta dar pulsuojanti, o placenta ištraukta už virkštelės nesulaukus natūralaus jos gimimo. Aš tik bučiavau mažylį, sveikinausi, mylavau.
Placentą pasiprašėme parsivežti namo. Pora pagalbinių darbuotojų prunkštelėjo išgirdę mūsų tokį norą, bet akušerė mielai sutiko. Tik nežinia, kodėl teko rašyti prašymą ligoninės direktoriui. Mes laikomės tradicijos visų vaikų namelius pakasti po naujai sodinamais vaikų medeliais. Buvome tam pasiruošę, turėjome gražiai išpieštą indą, skirtą placentai.
Išlydėjo rūkančios moterys
Ilgai ligoninėje neužsibuvome – po šešių valandų nuo gimdymo, parašę prašymą, iškeliavome į savo namus. Išeinant su mažutėliu kūdikiu ant rankų, mūsų vėl laukė rūkančios moterys baltais chalatais. Mintyse palinkėjau joms sveikai gyventi ir nesirgti. Jos mums tikriausiai linkėjo to paties...
Neminiu nė vienos pavardės, nes nenoriu apjuodinti jokio žmogaus. Nelaikau pykčio ir nenoriu, kad kas pyktų ant manęs. Tik noriu, kad žmonės taptų žmoniškesni, kiekvienas sau padarytų išvadas ir taptų jautresni savo artimui.
***
Respublikinės Šiaulių ligoninės Medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Antanas Pauliukas komentavo, kad reaguojant į pacientės pastabą rūkomasis panaikintas.
„Apskritai rūkymas yra itin žalingas įprotis ir būdami medikai mes suprantame visą rūkymo keliamą žalą. Medikams gamybinio susirinkimo metu paskelbta, kad rūkomasis ties Moters ir vaiko klinikos moterų priimamuoju yra panaikintas, visi nesilaikantys numatytos tvarkos bus baudžiami.
Vadovaujantis ligoninėje nustatyta tvarka, pageidaujant pasiimti placentą yra rašomas liasvos formos prašymas, jis įklijuojamas medicininiuose dokumentuose. Kadangi placenta yra biologinė užteršta atlieka, kurios netinkamas panaudojimas (pvz., išmetimas į šiukšlių konteinerį) gali sukelti daugybę ne tik buitinių, bet ir teisinių problemų, laikomasi nuomonės, kad prašymas yra būtinas. Suprantame tėvus, kurie nori placentą pasiimti po gimdymo, pageidaujantiems, įforminus prašymą nustatyta tvarka, ją visada atiduodame.
Siekiant visapusiškai išanalizuoti situaciją, buvo sukviesti visi gydytojai, kurie dalyvavo minėtos pacientės gimdyme. Atsižvelgdami į ligoninės gydytojų liudijimais užtikriname, kad visi bendravo rūpestingai ir atsakingai.
Šiame gimdymo dalyvavo itin atsakingas ir vienas geriausių Moters ir vaiko klinikos neonatologų, turintis itin gerų žinių, visi jį giria už puikų bendravimą su pacientais, todėl neturime pagrindo abejoti darbuotojais.
Užtikriname, kad virkštelė buvo nukirpta tik jai nustojus pulsuoti, o placentos, jei ji neatsidalijusi, per jėgą ištraukti nesulaukus natūralaus gimimo yra neįmanoma. Ligoninės Moters ir vaiko klinikos akušerės yra baigusios mokymus (hibridinius mokymus specialiai įrengtoje ligoninės Moters ir vaiko klinikos klasėje) ir turi sertifikatus, kaip reikia teikti būtinąją akušerinę pagalbą, laikantis placentinio laikotarpio priežiūros algoritmo, kuriuo vadovaujantis patariama po gimimo virkštelę švelniai traukti.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad visada stengiamės pateisinti gimdyvių lūkesčius ir visada siekiame geriausio rezultato, tačiau būdami medikai dirbame pagal patvirtintas LR Sveikatos apsaugos ministerijos metodikas ir turime jų laikytis, kad pasiektume geriausią rezultatą.
Labai gaila, kad nepateisinome šios pacientės lūkesčių, tačiau daug dirbame ir keičiamės, norime būti naujagimiui ir mamai palanki ligoninė ne vien tik popieriuje, bet ir realiai, savo darbais.
Atkreipiame dėmesį, kad jau nuo spalio pirmos dienos ligoninės Moters ir vaiko klinikoje dirbantis psichologas teiks konsultacijas visoms ligoninės Moters ir vaiko klinikoje stacionarizuotoms moterims po gimdymo.
Iš kiekvieno paciento daug išmokstame ir galime pacientei tik padėkoti, nes jos pastabos pagelbėjo, jau vyksta pokyčiai“, – komentavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Medicinos direktoriaus pavaduotojas chirurgijai, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas A.Pauliukas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
