Kaip dabar atsimenu jos žodžius – „reikia įtraukti žalos padengimą ir už kaimyno turto sugadinimą, nes maža kas, o jei jūsų būstas užsidegtų ir ugnis persimestų pas kaimynus...“; „reikia ir nuo turto sugadinimo apdrausti, nes vanduo gali daug žalos pridaryt“, ir nuo vagysčių, ir t. t.
Na, jei jau kalba draudimo bendrovės atstovas ir, kaip minėjau, ne kokia malalietka, o, regis, žmogus su darbo patirtimi, – jis tikrai žino. Tai ir sutikau su jos pasiūlymais.
Gavusi mano sutikimą, ji išspausdino sutartį, kurios jau nebeskaičiau. Na, kaip nepasitikėsi žmogumi, kuris turbūt ir atitinkamą išsilavinimą turi, ir galbūt su sąžine nesusipykęs. Beje, drįstu manyti, kad ir kiti asmenys taip draudžiasi – aptaria sąlygas, tada jiems išspausdinama sutartis, į kurią jau nebesigilina, o tiesiog pasitiki draudimo bendrovės darbuotoju.
Tą sutartį su draudimo čekio kvitu padėjau į dokumentų skyrelį ir pamiršau.
O štai prieš kelias dienas, kaip tyčia, atsitiko bėda: parsinešiau vandens pakuotę (plastikinėje taroje) ir pastačiau ją prie laiptų. Buvo jau sutemę, nepastebėjau, kad vienas tos pakuotės butelis, matyt, turėjo įtrūkimą ir pamažu iš jo varvėjo vanduo.
Ryte atsikeliu – ant grindų didelė bala! O vienas butelis toje 6 butelių pakuotėje – beveik pustuštis! Skubiai viską išvaliau, bet grindys net keliose vietose „išsipūtė“. O, taigi draudimą turiu!
Viską raštu išdėsčiau draudimo bendrovei, prisegiau sugadintų grindų nuotraukas ir tikėjausi išmokos. Beje, kitą dieną paskambinau trumpuoju numeriu, kad įsitikinčiau, jog mano informacija juos tikrai pasiekė.
Bet, pasirodo, man jokia išmoka nepriklauso. Nes, kaip paaiškino telefonu atsiliepusi darbuotoja, mano sutartyje prie „Pastatų draudimo varianto“ varnelė padėta ne maksimaliam, o standartiniam draudimui! Ir dar pridūrė, kad aš greičiausiai neatidžiai klausiausi, ką man draudimo bendrovės darbuotoja aiškino apie draudimo privalumus ir galimą žalos padengimą.
Iš kur žmogui, nei draudimo specialistui, nei teisininkui, žinoti visas plonybes – ar ta varnelė buvo padėta kur reikia, ar tiesiog kur draudimo agentei geriau apsimoka. Tiesiog papasakojo žodžiu sutartį rengusi draudimo bendrovės darbuotoja, kokia man būtų „didelė nauda“ nelaimės atveju – kaip nepasitikėsi žmogumi!? Bet va, kai jau kreipiamasi dėl žalos atlyginimo, paaiškėja, kad tai – ne draudiminis įvykis. Ir dar pabrėžiama, kad asmuo draudimo agentę greičiausiai ne taip supratęs.
Nesu kitiems prikiaulinusi, nemaniau, kad ir man gali prikiaulinti. Diktofono įrašo su draudimo bendrovės darbuotoja neturiu, taigi dabar, kaip sakoma, gaudyk vėją, o gal tiksliau teisybę – laukuose. Tačiau noriu įspėti kitus žmones, kurie ketina draustis būstą: būkite atidūs ir labai atsargūs. Nepasikliaukite draudimo agento giesmelėmis – išspausdins aptartą sutarties variantą – vis tiek iš naujo ją skaitykite, išsiaiškinkite, ar ten tos „varnelės“ sudėtos, kur ir turėtų būti sudėtos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
