Arba spėkit, kiek laiko skiriama mokytojui per savaitę sąsiuvinių taisymui? Siūlau pasiduoti – spėliojau kelias minutes ir neatspėjau - 1,5 valandos. Tai yra už tiek laiko, taisant sąsiuvinius, šiandien mokytojui moka valstybė. Tačiau jei sąsiuvinių 60 ir jie taisomi kasdien?
Gėda dėl tokios sistemos
Šios informacijos nebūčiau sužinojusi, jei mokykloje, kur mokosi mano antrokė, nebūtų prasidėjęs streikas. Niekuomet neužsimerkiu, jei ką nors skriaudžia greta manęs, ir nenudelbiu akių, jei girdžiu tyčiojantis – esu iš tų žmonių, kurie tiki švietimo ir kalbėjimo(si) bei girdėjimo galia.
Todėl nusprendžiau pasiaiškinti, kodėl vis dėlto mokytojai streikuoja. Ir tai, ką supratau, mane šokiravo. Mane, dviejų vaikų mamą, sąžiningą mokesčių mokėtoją, kurią, kaip Mikutavičiaus dainoj, „lengva priversti gėdytis ir rausti...“.
Šiandien man labai gėda, kad nuostabi, visą savo laisvalaikį mūsų pradinukams atiduodanti mokytoja turi dirbti tokioje Lietuvoje ir tokioje švietimo sistemoje. Tad trumpos mano įžvalgos, žiūrint į šią situaciją mamos akimis.
Jau kelios savaitės, kai tūkstančiai vaikų neina į mokyklą mokslo metų metu, pradės streikuoti net šimtukininkų kalvė – Vilniaus licėjus, tuo tarpu televizorių ekranuose tik retkarčiais švysteli ramūs veidai, sakantys, kad nieko čia tokio nevyksta – jau seniai viskas baigėsi... Bet juk nesibaigė, ir niekas nėra gerai. Natūralus klausimas – kodėl nepripažįstama situacijos rimtumo? Tai pastūmėjo mane gilintis.
Atsakymas, spėju, paprastas – manau, kad tiesiog reikėjo gi gražiai viešai deklaruoti: algos kils. Kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Paprasta – paleidi „žalią“ reformą, padarai, kad kriterijai, pagal kuriuos mokamas atlyginimas, būtų mįslingi, o finalinis darbo užmokestis priklausytų ir nuo administracijos „požiūrio“, ir turi socialistinį kolchozą primenančią sistemą, kai atsiranda gaunančių išties padidėjusį atlyginimą, sąskaita kitų.
Realybė – tos pačios kvalifikacijos, tiek pat metų išdirbęs, tiek pat mokinių mokantis mokytojas dabar Lietuvoje gauna skirtingą algą. Natūralu, mokytojai jaučiasi apgauti ir pažeminti. Jie paprasčiausiai nori teisingo darbo užmokesčio.
Turint mintyje gražius utopinius visai neseniai skambėjusius lozungus – paversti mokytojo profesiją prestižine, kaip? Mokant 5 eurus už valandą? Rimtai? Ar 2 eurus, kai vienas mokytojas serga, o kolega jį pavaduoja?
Nelaiminga, pažeminta, savanoriaujanti, o ne oriai dirbanti mokytoja – čia ne tai, ko aš linkiu savo vaikams. O jūs?
Specialiųjų poreikių vaikai pamiršti
Ir dar, ne paslaptis, kad vaikų su negalia ar tam tikromis problemomis sparčiai daugėja, jau keliose mano artimų žmonių šeimose yra vaikų autistų, kiek girdžiu, jų daugėja ne aritmetine, o geometrine progresija – laaabai greit.
Tačiau finansavimas specialiesiems poreikiams šiemet sumažintas 50 proc. Bet juk nereikia čia ir didelių analizių, užtenka elementariai domėtis realijomis, kad suprastum, jog būtent šie poreikiai šiandien turėtų būti finansuojami labiausiai. Ir kas, kad šiandien tai manęs neliečia, o jei palies rytoj?
Mano mažyliui taip pat reikalingas logopedas, bet kadangi aš labai myliu Lietuvą, šiandien vedu jį privačiai. Na gerai, vedu, nes valstybė tokių galimybių nesudaro, bet aš vis tiek ją myliu ir tikiu jos ateitimi. Šviesesne ateitimi.
Tačiau kai sūnutis užaugs ir pradės eiti į mokyklą, kaip didžioji sesė, ir jei aš nebeturėsiu finansinių galimybių jį vesti privačiai, – panašu, kad reikalingų paslaugų jis negaus, nes šiandien mokykloje mokiniai „stovi eilėje prie logopedo“ – čia normalu? Baikit, nemanau.
Aš norėčiau, kad mano vaikai mokytųsi šalyje, kur valstybė gerbia mokytoją, todėl šiandien aš palaikau mokytojus.
Ir tokių kaip aš yra didžioji dauguma, tik mes, tylieji, nemokame rėkti, nemokame apgaudinėti, nemokame falsifikuoti ir įrodinėti.
O štai čia dalinuosi mūsų mokytojų išdėstytomis mintimis dėl streiko.
Mokytojų streiko tikslas:
1. Mažinti mokinių skaičių klasėse - pradinėse iki 22-jų mokinių, vyresnėse klasėse iki 26 vaikų, darželių grupėse ugdomų vaikų skaičių, kad būtų užtikrinta aukštesnė ugdymo(si) kokybė.
2. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, didinti finansavimą, kuris dabar yra sumažintas 50 procentų. Šiandien šie vaikai klasėje yra tik statistiniai vienetai, kuriems nėra užtikrinta reikiama pagalba.
3. Šiandien mokytojai pasiruošti pamokai turi vidutiniškai 8 minutes, o sąsiuvinių taisymui 1 val. 30 min. per savaitę.
4. Pamokos vertė apie 5 eurus.
5. Reikalaujame pamokos įkainį didinti 20 procentų (pamokos įkainis turėtų didėti iki 6 eurų).
6. Priimti konkrečius įstatymų aktus, kuriais remiantis būtų tiksliai apskaičiuojamas darbo krūvis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
