Pasitikrinus sprendimą dėl ligos išmokos 2018 m. spalio mėn, tarifas sudarė 85 proc.
Paskambinus į „Sodrą“ buvo paaiškinta, kad tarifas pasikeitė nuo šių metų sausio 1 d. dėl pokyčių tarp darbdavio ir darbuotojo teisinio reglamentavimo.
Nelabai supratau, ką tai turi bendro, jeigu kaip mokėjome didelius mokesčius, taip ir mokame. Dar paaiškino, kad šalpos dydis nepasikeitė.
Taip, ant popieriaus kaip žiūri, jis netgi 11 eurų padidėjęs, nors iš tikrųjų turėtų būti 19 proc. didesnis, jeigu būtų galiojęs senas reglamentavimas (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).
Dabar suprantu, kodėl mūsų valdžia taip geranoriškai „leido“ mums vesti sergančius (nekarščiuojančius) vaikus į darželius, nes pagal dabartinę situaciją vargu ar atsiras daug tėvų, galinčių sau leisti, kad jiems būtų tiek nuskaičiuota.
Ir kas dėl to kentės? Tegul užduoda tą klausimą sau tie, kurie sukūrė tokį teisinį reglamentavimą.
***
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjui Sauliui Jarmaliui buvo džiugu girdėti, kad skaitytoja pastebėjo, jog išmoka padidėjo 11 eurų. Deja, apgailestavo, kad mūsų valstybė dar neturi galimybių mokėti ligos išmokas, kurios būtų didesnės nei žmogaus į rankas gautas darbo užmokestis.
„Nuo šių metų pradžios ne tik sumažėjo procentinis ligos išmokos dydis, bet ir buvo 1,289 karto indeksuotas darbo užmokestis, nuo kurio tos išmokos skaičiuojamos. Padidėjus užmokesčiui, nuo kurio įmokos skaičiuojamos, buvo sumažinta ligos išmokos procentinė išraiška, o galiausiai išmoka liko tokio pat dydžio ar, kaip akivaizdu iš skaitytojos laiško, netgi šiek tiek didesnė dėl NPD taikymo. Taigi, pokyčiai tik į gera.
Kaip ir minėjome, „Sodra“ neturi galimybių mokėti išmokų, kurios būtų didesnės, nei buvęs žmogaus darbo užmokestis. Tik motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos (į rankas) pirmus metus prilygsta buvusio darbo užmokesčio dydžiui, bet ir tai jo neviršija.
Skaitytojos siūlomu atveju, jeigu išmokos būtų 19 proc. didesnės, tai yra, indeksavus darbo užmokestį būtų taikomas 85 proc. ligos išmokos tarifas, tuomet išmokos dydis per mėnesį, pavyzdžiui, kai alga „ant popieriaus“ sausį buvo 1000 eurų, būtų apskaičiuojamas taip: 1000 eurų x 85 proc. = 850 eurų, o į rankas – 671 euro, nes atskaitoma 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.
Taigi, išmoka už vaiko slaugą „į rankas“ per mėnesį siektų 671 eurus, nors 1000 eurų alga (ant popieriaus) šių metų sausį „į rankas“ būtų beveik 20 eurų mažesnė ir siektų 652 euro.
Taikant naująjį 65,94 proc. tarifą, išmoką galime apskaičiuoti taip – 1000 eurų x 65,94 proc. = 659,4 euro, o į rankas (netaikant NPD) – 521 euras, nes atskaitoma 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.
Palyginkime, kadangi nuo sausio alga „ant popieriaus“ buvo indeksuota 1,289 karto, tuomet iki mokesčių reformos gruodį ji siekė 776 eurus (ant popieriaus), o į rankas 619 euro. Slaugos išmoka – 776 eurai x 85 proc. = 660 eurų, o į rankas (netaikant NPD) – 521 euras, nes atskaitoma 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD.
Taigi, akivaizdu, kad ligos išmoka už vaiko slaugą nesumažėjo, o pasiūlymas, kad ligos išmoka būtų didesnė nei žmogaus gaunamas darbo užmokestis, neatitinka mūsų finansinių galimybių ir socialinio draudimo principų.
Juk socialinio draudimo principas – kompensuoti didžiąją dalį žmogus netektų pajamų dėl to, kad jis negali dirbti, kai serga arba slaugo vaiką, o ne galimybė užsidirbti daugiau, kai sergi“, – komentavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas S. Jarmalis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
