Turime kaimynę – pagyvenusią našlę, kuri neturi nei vaikų, nei giminių. Neturi savo gyvenimo, todėl seka ir gyvena kitų. Kitaip tariant, ji yra tikra rakštis geroje vietoje. Nežinau, ar yra dar įžūlesnių žmonių, nei mūsiškė. Ji ne tik kad stebi viso namo gyventojų reikalus, bet dar ir piktybiškai kenkia.
Su vyru esame jauna šeima, turime katiną, tai namuose veiksmo nuolat būna. Patys galit įsivaizduoti, ir draugų pasikviečiame, ir picų vakarėlį surengiame, ir pasibarame, ir paišdykaujame... Esame jauni, tai tikrai nevaikštome burnų užsisiuvę, ir garsiau pakalbame, ir muziką garsiau pasileidžiame.
O tai, aišku, nelieka nepastebėta mūsų kaimynės. Ji nuolat mus palydi replikomis, suprask, jei kažkas nepatinka.
„Tai vėl žuvį kepėt, turbūt labai gardi buvo? Visa laiptinė užuodė“, – rypauja jau žiūrėk kitą dieną pro pravirą langą.
„Tai ar ilgam išvažiuojat, nes vėl jūsų katė kauks kaip skerdžiama ir miegoti neleis“, – replikuoja ji mums išeinant.
„Jūsų vyras vėlai grįžta, vis vieną jauną žmoną palieka. Bet turbūt jums daug pinigų uždirba?“ – tokios ir panašios kaimynės replikos jau tapo kasdienybe.
Kada tik neitum į namus ar iš jų, nesvarbu, žiema ar vasara, išlindusi pro langą tik ir laukia, kur koks kaimynas praeis ir kam galės mesti kokį priekaištą.
Nežinau, kiek mano ir vyro kantrybė dar temps, nes kuo toliau, tuo labiau ji peržengia visas ribas.
„Nestatykite čia automobilio, nes jau girdėjau, kaip kiti kaimynai piktinosi, dar padangas pradurs“, – pasigirdo grasinimas iš kaimynės.
Blogiausia, kad senolė iš tiesų gali kokią ylą į automobilio padangą suvaryti ar šukių pridėti. Kaimynai kalbėjo, kad taip jau buvo „pamokytas“ ne vienas jai nepatikęs „nepaklusnus“ kaimynas.
Vienam buvo subadytos padangos, kitas rado savo automobilį (net nufotografavom), apdėliotą išmatomis, trečio mašina apipilta neaiškios kilmės srutomis, ketvirtam buvo pagrasinta, kad gali užsidegti jo automobilis...
Mūsų namai tapo ne mūsų tvirtove, o tikru kalėjimu. Gyvename kaip didžiausiame košmare, kurio nelinkėtume net priešui. Vaikštome nuosavuose namuose ant pirštų galiukų, kalbamės pašnibždomis, bijome išeiti į lauką, jaučiame nuolatinę įtampą ir terorą, netgi galvojame keisti butą.
Kaimynė stebi kiekvieną visų aplinkinių namo gyventojų žingsnį. O jei kas nepatinka, surengia jiems skaudžią pamoką.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
