Apie viską iš pradžių. Mūsų mergaitė, kuriai dabar 12 metų, susitaupė pinigų – po 2, 1 eurą, 50, 20 centų, monetomis apie 150 eurų.
Kadangi ji per atostogas skrido aplankyti savo krikšto mamos į Angliją, mes – mama ir tėtis nuėjome jos sutaupytus pinigėlius iškeisti į svarus.
Tačiau bankas Jonavoje nenorėjo priimti monetų ir net norėjo apmokestinti mūsų paslaugą. Tad noriu paklausti, ar jau monetos po 1 ir 2 eurus ir 50, 20 centų yra ne pinigas? Kodėl bankas nenori priimti ir dar nori apmokestinti?
Mes juk nekeitėme monetų į popierinius eurus, o tiesiog pirkome iš jų prekę, tai yra Anglijos svarus.
Juk jų lentoje aiškiai parašyta, kad jie svarus ir perka, ir parduoda. Ne keičia, bet būtent perka ir parduoda.
Tad mes, atėję į banką, juos ir perkame. Čia tas pats, kaip atėjus į parduotuvę norėtum įsigyti pieno ar sviesto, bet smulkių pinigų nepriimtų.
Manau, nėra jokio skirtumo, kuo mes atsiskaitysime. Taip atrodo, kad bankas nori dvigubai uždirbti ir paima procentą ne tik už pirkimą, bet ir už monetų keitimą.
Galų gale, po daugybės pokalbių ir ginčų bei pačių banko darbuotojų skambučių (kiek supratome, vadovybei net skambinta) nusipirkome tuos svarus be apmokestinimo, bet patikėkite, nervų ląstelių tikrai kainavo.
Kai turėjo priimti monetas, sulaukėme net replikų, kad dabar teks sėdėti pusę dienos ir skaičiuoti pinigus.
Klausimas – jei pats vaikas būtų nuėjęs nupirkti svarų ar nebūtų susimokėjęs už jų sugalvotą paslaugą? Ne veltui mano šviesios atminties senelis sakydavo – jei su bankais prasidėsi, tai tiktai bėdos turėsi.
***
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyresnioji juriskonsultė Snieguolė Vileikė pakomentavo šią situaciją.
„Įvertinus pateiktą situaciją, nėra visiškai aišku, dėl kokių priežasčių bankas, kaip nurodo pareiškėjas, nenorėjo priimti apie 150 Eur monetomis, ir kokiu pagrindu norėjo pritaikyti papildomą mokestį.
Pareiškėjas nenurodė, kiek konkrečiai monetų jis pateikė norėdamas įsigyti svarus. Reiktų pažymėti, kad nors euras šiuo metu yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė, visoje Europos Sąjungoje galioja Tarybos reglamentas, kuris nustato, kad jokia šalis neprivalo priimti daugiau kaip 50 monetų kiekvieno atsiskaitymo metu, išskyrus monetas išleidžiančią instituciją (šiuo atveju Lietuvos banką).
Konkrečiai atsakyti, ar teisėtai elgėsi bankas, galėtume atsakyti tik įvertinę visas aplinkybes ir gavę banko paaiškinimus. Todėl primename, kad kiekvienas vartotojas, manantis, kad finansinė paslauga jam buvo suteikta netinkamai, gali pateikti skundą Lietuvos bankui.
Taip pat Lietuvos banko svetainėje pateikiamas Valiutos keityklos operatorių sąrašas, todėl kiekvienas vartotojas turi teisę pasirinkti tą subjektą, kurio paslaugų teikimo sąlygos ir įkainiai labiausiai atitiktų vartotojo poreikius“, – komentavo Lietuvos banko atstovė S. Vileikė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
