Urna spintelėje
Į „Bendraukime“ redakciją kaunietė kreipėsi po to, kai giminaitės namuose pamatė urnoje laikomus mirusio vyro palaikus. Pasak jos, giminaitės vyras miręs jau daugiau kaip 5 metus, tačiau moteris vis dar negali susitaikyti su skaudžia netektimi. Urną su pelenais ji laiko svetainės spintelėje.
„Kelis kartus per metus susitinku su artima giminaite išgerti kavos ar tiesiog pabendrauti. Ji pakvietė mane pietų į savo namus. Kai atvykau į svečius, stalas jau buvo nukrautas maistu. Bet padėjusi paskutines lėkštes ji šoko nuo stalo: „Oi, palauk, dar čia pamišau padėti lėkštutę.“
Lėkštutę padėjo prie spintelės. Man pasirodė keista, paklausiau, kam ta lėkštutė. O ji atsakė: „Tai mano velionis vyras.“
Ir parodė pirštu į sekciją, kur laikomas tas vyras. Na, ne vyras, o urna su vyro pelenais. Ji pradėjo sakyti, kad juo rūpinasi ir kaip jai gerai, kai jis visuomet šalia. Aplink urną ji pristačiusi porcelianinių figūrėlių, kasdien uždega žvakutes. Jai tai atrodo nomalu. Man – nesuvokiama. Be to, ji dar pradėjo pasakoti istorijas apie vyrą, rodyti įvairias jo nuotraukas. Kalbėjo apie jį taip, lyg jis būtų gyvas žmogus.
Suprasčiau, jei jis būtų miręs visai neseniai, tačiau nuo jo mirties praėjo daugiau nei 5 metai. Man tai yra nepagarba mirusiam žmogui. Nepamirškim, kad ir nehigieniška. Aišku, aš suprantu, kad tie pelenai neskraido po butą, bet laikyti lavoną šalia vietos, kur valgai…
Žmogus, atrodo, nėra susitaikęs su realybe. Dabar aš tikrai žinau, kad į svečius pas ją daugiau neisiu. Kiti sako: „Palaikysiu tą urną iki pavasario, žydės pakalnutės ir palaidosiu.“
Bet kaip suprantu, šis atvejis kitoks.
Todėl noriu paklausti, ar šitaip išvis galima? Čia legalu? Ką galima daryti ir kur kreiptis šioje situacijoje? Ar negresia kokios nuobaudos už nepagarbą, išniekinimą ar panašiai?“ – klausė kaunietė.
Kiek yra „laikinai“?
Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ teisės ir personalo vadovė Justina Gracija Lazauskienė paaiškino, kad galimybė laikyti urną namuose yra.
„Pagal Lietuvos Respublikos žmogaus palaikų laidojimo įstatymą yra numatyta galimybė urną su kremuotais žmogaus palaikais laikinai saugoti namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose. Taigi, iš esmės urnos su pelenais saugojimas namuose įstatymu yra ne tik nedraudžiamas, bet ir tiesiogiai leidžiamas“, – teigė J.G.Lazauskienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad didžiausia diskusija kyla dėl saugojimo trukmės.
„Trukmė įstatyme apibrėžiama vertinamąja sąvoka „laikinai“, nenurodant jokių konkrečių terminų. Nesant aiškaus teisinio urnos su kremuotais žmogaus palaikais saugojimo namuose ar kitose tam tinkamose vietose trukmės reglamentavimo, administracinė atsakomybė už „per ilgą“ saugojimą asmeniui negali būti taikoma,“- paaiškino personalo vadovė.
Įstatymai to nedraudžia
„Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis taip pat akcentavo, kad didžiausias neaiškumas laikant pelenus namuose yra terminas „laikinai“. Jo teigimu, žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad urną su pelenais galima užkasti kapinėse, padėti specialiame laidojimo rūsyje, saugoti kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje, tačiau pelenai negali būti išbarstomi.
„Urnos su pelenais laikymas namuose galimas tik laikinai, tačiau įstatymai neapibrėžia tikslaus galimo termino. Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato atsakomybės už ilgą urnos su žmogaus palaikais saugojimą namuose ir valstybinės institucijos to nekontroliuoja.
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė papasakojo, kad užsienyje populiari įvairi palaikų saugojimo bei laidojimo praktika.
„Vokietijoje, pavyzdžiui, vyksta labai gražios kremuotų palaikų laidojimo jūroje apeigos – ceremonijos dalyviai jachta plaukia į jūrą, urną su pelenais lėtai nuleidžia į vandenį, skamba muzika, barstomi žiedlapiai… O urnos – pagamintos iš druskos, ištirpstančios vandenyje per 8-10 valandų.
Lietuvoje kremavimo tradicijų raidą galėtų paskatinti savivaldybių ir Vyriausybės sprendimai – tereikia įrengti daugiau vietų kremuotų palaikų pelenams barstyti ir nustatyti (detalizuoti), kur dar būtų galima juos laidoti. Kodėl gi ne jūroje, arba sode po medžiu, jeigu žmonės to nori arba jeigu tokia buvo mirusiojo valia?“ – svarstė J.Sprainaitienė.
Dabar orientuojamasi, kad laikinas urnos saugojimas namuose gali užtrukti apie 3 mėnesius, tačiau iš tiesų šis laikas gerokai ilgesnis. Žmonės namuose laiko urną su pelenais laukdami iš užsienio grįžtančių artimųjų, laidojimui tinkamesnių orų ar taupydami pinigus laidotuvėms. Priežasčių, kodėl delsiama, gali būti įvairių, tačiau pelenų laikymas turėtų būti tik laikinas sprendimas“, – sakė B.Vilkelis.
Ką apie tokį palaikų laikymo pasirinkimą manote jūs? Galbūt žinote ir kitų netradicinių variantų? Savo istorijas kviečiame siųsti adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
