Karklėje apsilankiusi mergina pasipiktino – kitur tokių vaizdų seniai nematyti

Tai, kad Lietuvoje alkoholio kultūra praktiškai perduodama iš kartos į kartą nieko nestebina, bet aš kiekvieną kartą vis tiek stebiuosi. Man keista, kad jauni žmonės yra įtikinti, jog alkoholį vartoti yra „kieta“. O jo pervartojimas su visomis pasekmėmis yra pageidaujama gero vakaro baigtis.

Teko matyti jaunus žmones, vemiančius po medžiais, vargiai bevaldančius savo kūnus, kai mėgino nusigauti iki palapinių. O jau ankstyvo ryto istorijos apie praėjusio vakaro nuotykius galėtų supykinti ir visai negėrusį.

Labai „neskaniai“ skambėjo pati kalba. Ir liūdna, ir juokinga, kad jaunimas aršiai priešinasi viskam, kad rusiška, bet būtent ši – kalbos kultūra – pamirštama. Iškyla klausimas, kaip mes mokome jaunas kartas? Ką paliekame po savęs, jeigu nemokame įdiegti kalbos kultūros svarbos tautinei tapatybei?

Dar labiau stebina organizatorių pozicija. Kai visas pasaulis diskutuoja apie aplinkosaugą, taršą ir klimato kaitą, Karklės organizatoriai nepasirūpino, kad festivalio dalyviai naudotų aplinkai draugišką tarą.

Sekmadienio rytą paplūdimys ir visa paplūdimio scena buvo nuklota plastikinėmis stiklinėmis, kai kurios jau buvo plaunamos bangų į krantą. Labai gaila matyti, kad vis dar naudojami pigiausi variantai, pamirštant apie mūsų gražią, tačiau tokią trapią gamtą.

Labai nuvylė. Šeštadienio vakarą, prieš Daddy was a Milkman pasirodymą, lankytojams buvo išdalytos kelios dėžės plastikinių pripustų lazdų su festivalio rėmėjo pavadinimu. Jau po valandos dalis jų susprogusių mėtėsi pievoje prie scenos, iki vakaro pabaigos jų buvo galima rasti visoje festivalio teritorijoje – pievose, paplūdimyje, krūmuose. 

Savaitę prieš Karklę dalyvavau kitame festivalyje. Čia organizatorių prioritetai buvo kitokie. Vienkartinių indų nebuvo visai, dalyviai buvo kviečiami atsivežti savo indus arba sumokėti depozitą už indus, kuriuos grąžinus galima atgauti pinigus.

Čia visur buvo rūšiavimo šiukšliadėžės, o išvykstant niekur nesimėtė ne tik kad plastikas, bet apskritai jokių ne vietoje paliktų šiukšlių nebuvo. Tad labiau rūpintis tuo, kokią žinią skleidžiame ir ką paliekame po savęs tikrai galima. Kodėl tuomet tie, kurie savo rankose laiko tokį galingą įrankį – kultūrinį renginį – jo neišnaudoja paskirčiai, kurią kultūra ir turėtų atlikti – edukuoti?

***

Karklės festivalio rengėjų teigimu, jau šiemet buvo įgyvendinta nemažai būdų taršai sumažinti.

„Džiaugiamės, kad tvarumo ir atsakingo vartojimo tema tampa vis populiaresnė. „Karklės“ festivalis taip pat keičiasi. Šiais metais atsisakėme popierinių bilietų, spausdintų festivalio žemėlapių ir skrajučių, visą informaciją dalyviai galėjo rasti mobilioje aplikacijoje.

Gėrimai renginio metu buvo pilstomi ne tik į plastiko, bet ir į depozitinę bei popierinę tarą. Festivalyje veikė „Grąžinti verta“ stendas, kuriame dirbę atstovai pasakojo apie depozito svarbą ir veikimą. Nuolatiniu šiukšlių rinkimu rūpinosi virš 30 savanorių.

Aplinkos tvarkymas tęsiasi dar ir antradienį, tvarkome ne tik festivalio teritoriją, bet ir aplink ją. Visas šiukšles perduodame įmonei „Ekonovus“, kuri rūpinasi tinkamu jų sutvarkymu. Manome, kad ilgalaikiai pokyčiai turi būti įgyvendinti palaipsniui, tad ir kitais metais ieškosime būdų, kaip didinti festivalio tvarumą, kad jis taptų draugiškesnis aplinkai“, – sakė renginio atstovė Justė Gvazdaitytė.