Pirmadienį vedžiau sūnų į mokslo metų pradžios šventę mokykloje. Per šventę į Martyno Mažvydo progimnaziją buvo pakviestas sveikinimo žodį tarti žinomas kunigas Ričardas Doveika. Tačiau pasveikinimo žodis virto priekaištu, kad pilaitiškiai aklai atsisakė dovanos – katalikiškos mokyklos.
Iš tiesų, sklypas šalia Pilaitės bažnyčios sukiršino bendruomenę. Vieni sakė, kad turi būti katalikiška, kiti – valstybinė mokykla.
Tačiau katalikiška mokykla Pilaitėje jau yra. Tai viena. Kita – per šventę priekaištauti dėl atsisakytos dovanos susirinkusiesiems – absurdas. R.Doveika džiūgavo, kad šią dovaną priėmė Pašilaičiai ir katalikiška mokykla ten atvėrė duris. Tik ar tikrai jau taip reikia džiaugtis ir priekaištauti, kai pamatai, kiek reikia už tą mokyklą mokėti?
Taip supratau, kad jei pilaitiškiai būtų atidavę sklypą katalikiškai mokyklai, būtų gavę praktiškai privačią mokyklą, už kurią kas mėnesį tektų suploti po 230 eurų? Gerai, pasinaudojus kompensacija – 130, dar stojamasis mokestis... Štai tau ir bažnyčios geri norai.
Pamačiau feisbuke diskusiją, kurioje kiti Pilaitės gyventojai įkėlė nuotrauką, kiek jau Pašilaičiai moka už mokyklą. Tai tikrai neskamba kaip „dovana“.
***
Kunigas Ričardas Doveika portalui lrytas.lt paaiškino, kad kalboje apie mokyklą užsiminė tik direktoriaus prašymu, o ir mokėti už ją nebūtų reikėję.
„Gaila, kad kai buvau renginyje niekas nepriėjo ir nieko nepasakė. Būtume galėję pasikalbėti. Gal mama, kuri rašė, pirmą kartą išgirdo apie tą mokyklą ir neturi visos informacijos? Arba priešingai, gal aršiai kovojo prieš?
Per ne pilnus metus bažnyčia arkivyskupijos lėšomis pastatė 4 mln. eurų vertės mokyklą Vilniuje, Pašilaičiuose. Pastatė tik patį pastatą, mokyklą. Į jį buvo įleista panaudos teise veikti Šv. Juozapo privati katalikiška mokykla, kuri, beje, veikia ir Jeruzalėje. Tas mokestis, apie kurį kalbama, yra pačios mokyklos vidine tvarka nustatytas, o ne pridėtas iš viršaus. Mokykloje galioja jos vidaus taisyklės.
O kai vyko diskusijos dėl mokyklos Pilaitėje, buvo kalbamasi apie tai, kad priėmimo tvarka būtų vykdoma per savivaldybę. Tai būtų mokykla, kuri veiktų visiškai kitu vidiniu principu nei Pašilaičiuose. Ji nebūtų privati. Kas kalba apie dideles kainas, tas nežino informacijos, yra suklaidinti.
Būtų tik sustiprintas krikščioniškas ugdymas, taip pat būtų vykdoma neįgaliųjų vaikų integracija. Dar prie mokyklos buvo suprojektuotas vaikų darželis ir senelių dienos centras. Visą šį kompleksą Bažnyčia norėjo padovanoti – pastatyti iš savo lėšų.
Situacija yra tokia: kaip minėjo Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius, po jo mokyklos stogu bando tilpti praktiškai 3 mokyklos. Mokinių turėtų būti 600, o yra apie 1800. Bendruomenė sudrąskyta, dalį patalpų turi skolintis. Direktorius kalbėjo apie tai, sakė, kad gaila, kai suaugusieji iš principo nesutinka su pokyčiais, todėl vaikai turi kentėti. Kaip gaila, kai yra atmetamos dovanos.
Paprašė manęs apie tai užsiminti kalboje. Tą ir padariau. Prašiau tėvų pasitikėti mokytojais, prašiau tapti mokytojų bendradarbiais. Išreiškiau ir mintį, kurią sakė direktorius, buvo paminėta, jog mokykloje dabar turi tilpti trigubai daugiau vaikų nei normaliomis sąlygomis.
Pilaitei verkiant reikia dar 2-3 mokyklų. Todėl arkivyskupija ir norėjo padovanoti vieną. Ir, pabrėžiu, ne privačią mokyklą, o pastatą mokymuisi. Gaila, kad tai liko nesuprasta ir linkiu diskutuoti atvirai, prieiti, pasakyti“, – sakė R.Doveika.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
