Po tragiškos avarijos vairuotoja neištvėrė: „Išvydus pėsčiuosius kartais norisi rėkti“

Sausio 27-oji, vėlyvas pirmadienio vakaras. Tamsu, šlapia, žemę gaubia rūkas. Laikrodis rodo jau beveik 19 valandą. Po ilgos darbo dienos pagaliau važiuoju namo. Važiuoju Taikos gatve, apsuku pusę rato žiede, toliau riedu aplinkkeliu. Apima jausmas, kad visame mieste riedu viena, matyt, visi jau jaukiai leidžia vakarą savo šiltuose namuose. 

„Gal būsiu šiek tiek šališka, nes pati atstovauju vairuotojams, tačiau kartais tikrai norisi rėkti. Žmonės, kur jūsų sąmonė? Nejaugi tikrai taip savęs nemylite? Ar jums atsibodo gyventi?“ – klausė rokiškėnė.<br>123rf asociatyvi nuotr.
„Gal būsiu šiek tiek šališka, nes pati atstovauju vairuotojams, tačiau kartais tikrai norisi rėkti. Žmonės, kur jūsų sąmonė? Nejaugi tikrai taip savęs nemylite? Ar jums atsibodo gyventi?“ – klausė rokiškėnė.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Rokiškio sirena“

Jan 31, 2020, 10:38 AM, atnaujinta Jan 31, 2020, 12:10 PM

Skubu ir aš. Bet skubu leistinu greičiu. Visuomet jaučiu itin stiprų savisaugos jausmą tiek vairuodama, tiek vedžiodama šunį, tiek eidama per perėją. Myliu save, savo artimuosius. Myliu gyvenimą.

Kelio matomumas beveik nulinis. Akyse mirga, matyt, nuo nuovargio. Bet ne. Sumirgėjo švieselės akyse vieną kartą, šviečia vėl iš toli, užgęsta ir vėl artėja.

Važiuodama visu aplinkkeliu, iki pat Vytauto gatvės suskaičiavau 13 švieselių. Tai žmonės. Apsirengę šviečiančiomis liemenėmis, užsidėję atšvaitus ant abiejų rankų, pasišviečiantys žibintuvėliais. Kažkur keliauja, eina greitai, bet apima jausmas, kad nedrąsiai. Stipriai mosikuodami tomis šviečiančiomis rankomis, kad tik, neduok Dieve, neliktų nepastebėti.

Pirmą kartą šiame kelyje matau tiek žmonių, kuriems pagaliau pradėjo rūpėti jie patys. Bet dėl to kažkas turėjo mirti...

Apie skaudų sausio 21-sios įvykį Topolių gatvėje dabar primena tik ant šaligatvio sudėtos kelios žvakutės. Šioje vietoje, partrenkta automobilio, žuvo moteris. Dar viena buvo sužeista. Negaliu ginti nei vienos pusės. Nebuvau, nemačiau, nežinau. Kiek skaičiau spaudoje, moterys ėjo ne per perėją, buvo be atšvaitų.

Vis dėlto gal būsiu šiek tiek šališka, nes pati atstovauju vairuotojams, tačiau kartais tikrai norisi rėkti. Žmonės, kur jūsų sąmonė? Nejaugi tikrai taip savęs nemylite? Ar jums atsibodo gyventi?

Gėda? Juokingai atrodo? Kokia gali būti gėda užsidėti atšvaitus ar liemenę? Matau – moterys užsideda atšvaitus ant rankinuko. Va tai tai tikrai juokingai atrodo. Tas atšvaitas bevertis. Jo visiškai nesimato. Rankinė nusukta į kitą pusę, prisiglaudusi prie šono. Kam tada tas atšvaitas? Patikėkit – kaip tikrai atsakinga vairuotoja sakau – jūsų tikrai nesimato!

Šokate į perėjas net neapsidairę, lekiate su dviračiais į perėją nesustoję, kai turėtumėte nulipti ir dviratį varytis. Einate kelkraščiais apsirengę gedulo drabužiais ir įsivaizduojate, kad vairuotojas visad jus pastebės. O kas nutinka, kai nepastebi? Kaltas vairuotojas?

Kol kas einantieji aplinkkeliu pėsčiomis, atrodo, tapo sąmoningesni, suveikė savisaugos instinktas. Tačiau kiek ilgam? Ar tol, kol Topolių gatvėje degs skaudų įvykį primenančios žvakutės? Ar ilgiau?

Nejaugi ir kitose gatvėse turi kažkas žūti, kad pradėtumėte mąstyti? Mylėkite save. Pradėkite mąstyti dabar. Keliaukite saugiai.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.