Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama, neseniai išleidęs knygą apie savo patirtis prie galingos valstybės vairo, pasidalino jam nelengvoje kelionėje labai padėjusiu mėgstamiausių dainų sąrašu.
Ingrida Šimonytė pernai po sėkmingai įveikto pirmojo prezidento rinkimų turo džiaugsmą išreiškė šokdama pergalės šokį pagal „Metallica“ muziką. Naujos vyriausybės formavimu užsiimanti premjerė apie muziką dabar viešai nekalba, bet muzika tikrai niekur nedingo iš jos gyvenimo.
Mokslo genijus Albertas Einsteinas mėgo griežti smuiku ir kartą prasitarė, kad, jei nebūtų tapęs mokslininkų, būtų buvęs muzikantu.
Mokslininkai suskaičiavo, kad vidutiniškai kiekvienas iš mūsų per dieną išklausome apie dvidešimt penkias dainas. Dažniausiai muzika mus veikia teigiamai. Tiesa, muzika taip pat gali stimuliuoti neigiamus jausmus, tokius kaip baimė, nerimas.
Muzikos poveikio paslaptis
Didelė muzikos nauda yra įrodyta moksliniais tyrimais. Muzika į mūsų smegenis patenka per garsų bangas ir vienu metu stimuliuoja įvairias smegenų dalis.
Muzikos garsai veikia prieškaktinę žievę, kuri yra atsakinga už mūsų motorinę funkciją, problemų sprendimą, atmintį ir kalbą. Tuo pat metu įtakojamos smegenėlės, kurios rūpinasi laikysena, pusiausvyra ir kalba. Be to, įtraukiama smilkininė skiltis, atsakinga už klausą, kalbą ir žodžius. Dainų žodžiai suaktyvina smegenų regos žievę, kuri yra susijusi su vaizduote, ir motorinę žievę, kurią naudojame judindami pirštus ar plodami. Ritmas išjudina smegenų sritis, atsakingas už pažinimą ir judesius. Muzika sukelia ir leidžia išreikšti emocines reakcijas – džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir kitas.
Muzika yra vienintelis stimulas, kuris taip intensyviai ir iš karto veikia mūsų smegenis ir sudaro sąlygas joms vystytis. Tyrimais įrodyta, kad muzika smegenims gali būti tokia pat naudinga kaip treniruotės mūsų raumenims sporto salėje.
Kuo jaunesniame amžiuje susidraugaujama su muzika, tuo didesnio jos poveikio galime pasiekti. Muzikos mėgstantys klausytis vaikai mokosi greičiau, geriau sutelkia dėmesį ir įsimena informaciją. Dainuoti ar muzikos instrumentais groti besimokančių vaikų smegenys vystosi sparčiau ir yra aktyvesnės nei tuo neužsiimančių jų bendraamžių.
Muzikantų smegenys yra tikri informacijos lobynai, kuriuose saugoma galybė informacijos, suskirstytos į vairias kategorijas, kas leidžia, prireikus, ją greitai atsiminti. Muzika ugdo gebėjimą pastebėti smulkiausias detales supančioje aplinkoje ir išmoko geriau suprasti šeimos narių, draugų ar net nepažįstamų asmenų jausmus.
Bendrauti, ilsėtis ar mokytis
Mokslininkai nustatė, kad net penkių mėnesių amžiaus kūdikiai sugeba atskirti linksmą, teigiamas emocijas keliančią muziką nuo niūrios, liūdnos muzikos. Taigi yra svarbu žinoti, kaip mus veikia muzika ir kaip ją galime pasitelkti pageidaujamoms būsenoms pasiekti.
Muzika labai suvienija žmones. Turbūt kiekvienas esame patyręs šią galią per gyvo garso koncertus, kada minia vienu ritmu juda pagal mėgstamo atlikėjo atliekamą kūrinį. Muzika gali būti kaip universali kalba, kuria gali kalbėti ir ją suprasti bet kurios kultūros ar socialinės padėties asmuo.
Mėgstama muzika mūsų smegenyse stimuliuoja dopamino, seratonino ir endorfinų išsiskyrimą. Šios cheminės medžiagos sukelia malonius jausmus, malšina skausmą ar net gydo.
Tam tikra muzika stimuliuoja smegenis suteikdama kūnui daugiau energijos judėti – bėgti greičiau, važiuoti dviračiu atkakliau ar vaikščioti ištvermingiau nei įprastai.
Jaudinanti muzika sukelia pastebimas kūno reakcijas, tokias kaip padažnėjęs širdies ritmas, išsiplėtę akių vyzdžiai ar per odą bėgantys šiurpuliukai.
Muzika gali labai raminti, nuteikti svajingai ar paskatinti mieguistumą.
Tinkamai parinkta muzika padeda greičiau mokytis. „Mocarto efektu“ vadinamas poveikis, kada klasikinė ar kita patinkanti muzika žymiai pagerina asmens protinius gebėjimus.
Muzika gali labai padidinti kūrybiškumą ir padėti surasti originalius sprendimus. Tinkamos melodijos stimuliuoja alfa ir beta bangas smegenyse. Tyrimais įrodyta, kad dainos su žodžiais leidžia kūrybiškiau spręsti matematines užduotis, o melodijos be žodžių paskatina meninius ir vizualius potyrius.
Yra tam tikrų garsų, kurie mums automatiškai asocijuojasi su mirtimi ir baime, nes primena mūsų protėvius gąsdinusius gyvūnų ar žmonių riksmus. Mokslininkai pataria atkreipti dėmesį į tokius garsus, kai žiūrime siaubo filmą ar klausomės muzikos kūrinio. Šiai kategorijai priskiriami bet kurie garsai, kurie sukelia neigiamus jausmus ir nemalonius kūno potyrius.
Įdomu, kad mūsų garsinė atmintis yra labai stipri. Alzheimerio liga sergantys asmenys gali prisiminti muziką, dainas ar šokius ilgą laiką po to, kai nebeprisimena vardų ir veidų. Mokslininkai nustatė, kad muzikos klausimas vyresniame amžiuje gali padėti sustiprinti atmintį ir pagerinti senjorų protinius gebėjimus.
Tapkite savo didžėjais
Muzikos kūrėjai naudoja įvairius triukus, kad pritrauktų gerbėjus ir pasiektų populiarumo. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad tam tikras ritmas ir pažįstamą dainą primenantis kūrinys iš karto sulaukia didesnio klausytojų dėmesio. Tik pasirodžiusios naujos populiarių atlikėjų dainos yra iš karto išklausomos. Muzikos industrija yra viena pelningiausių, pasižymi didele konkurencija ir noru pritraukti kuo daugiau gerbėjų.
Kad netaptume komercinių manipuliacijų įkaitais ir galėtume mėgautis mums labiausiai tinkančia ir patinkančia muzika, turime gerai pažinti savo skonį ir poreikius. Kiekvienas esame individualus ir muzika tai atspindi. Svarbiausia, kad muzika sukeltų teigiamus jausmus, suteiktų energijos ar ramintų tada, kada to reikia.
Tam vertėtų paeksperimentuoti. Skirtingose situacijos paklausyti kuo įvairesnės muzikos ir stebėti, kaip ji veikia kūną, protą ir emocijas. Pavyzdžiui, jei reikia energijos darbui, sportui ar veiklai buityje, o girdima muzika slopina, verta paieškoti tinkamesnio kūrinio. Išsirinktą kūrinį verta vėl paklausyti kitą kartą ir, jei poveikis yra tas pats, galima šią muziką dažniau klausyti.
Taip po truputį per tam tikrą laiką galima susikurti savo grojaraščius kūrybiniam įkvėpimui darbe, kelionėms, šventėms, romantiškam laikui ar poilsiui ir, atėjus metui, pasileisti labiausiai patinkančią muziką. Svarbu išlikti kūrybiškiems ir savo grojaraščius atnaujinti. Mūsų smegenys nuolat keičiasi ir mėgsta naujoves. Todėl nuolat verta ieškoti naujų kūrinių ir atsisakyti jau „nebeužkabinančios“ muzikos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
