Ant nosies krestelėjo didžiuliai rožiniai akiniai, pilve ėmė plazdėti drugeliai, nors ką ten drugeliai – rožines plunksnas ėmė kedenti flamingai. Taigi, stovėjau prieš jį, be žado, pakirstais pakinkliais su rožine flamingų revoliucija papilvėje.
Jis greit čiupo vairą į savo rankas. Ir mane su visais flamingais ir rožine revoliucija. Neturiu priekaištų nei revoliucijai, nei vairui – kai kryptis aiški, o kapitonas savo srities žinovas – neužplaukėm nei ant seklumos, nei nukrypom nuo kurso.
Kažkur horizonte bolavo jo subyrėjusi santuoka, griaudėjo nesantuokinius vaikus auginusių moterų maršas, plyšavo antstoliai, skolų išieškotojai, įkyriai šmėžavo Alfonso etiketė... Bet jis viską tuoj imdavo į savo rankas – mokėjo nukreipti mano dėmesį ir reikiama kryptimi pakreipti mūsų valtį.
Beje, pasipiršo. Per antrą pasimatymą. Padarė įspūdį. Jau ką mokėjo, tai mokėjo – visi motyvacijos mokymai, psichologinės knygos, seminarai, stovyklos, pasitikėjimo retritai padarė savo – buvo minties bei žodžio virtuozas.
Minkė mane kaip minkštą vilną ir vis traukė, traukė, traukė... Dirbti nenorėjo, nes kaip čia dirbs toks aukštas, gražus ir protingas, ant piršto sukdamas garbaną, svajingai sakė jis, – ne, ne, darbas ne jam. Jis tuoj pasikalbės su Visata ir ta pravers jam gausybės skrynią – užteks visiems, man irgi.
O kol pokalbis neįvyko, reikia ten ir ten, ir dar ten. Vienu žodžiu, reikėjo ištisai: antstoliams, alimentams, lizingams, mokesčiams už visokius mokymus, seminarus bei kursus... Maistui, benzinui, drabužiams, šveicariškam laikrodžiui – gi neisi kalbėtis su Visata segėdamas prastą.
Pagirios buvo skaudžios ir netikėtos. Vieną gražią dieną atsisakiau apmokėti dar vienus jo mokymus, jis pakėlė abu antakius, balsą ir rožinį mano akinių šydą.
Likau be automobilio, be santaupų, iki kelių įklimpusi į skolas.
Vėl stovėjau be žado, pakirstais pakinkliais, žiūrėdama kaip dangumi tolsta rožinių flamingų eskadrilė. Po poros mėnesių jis vedė, matyt piršlybos buvo tokios pat greitos ir įspūdingos. Nieko nelaukęs, čiupo naują auką už rankos ir nusivedė į santuokinį guolį.
Greičiausiai nuotaka apmokėjo vestuvių pokylį, žiedus ir povestuvinę kelionę. Nuostabiausia, kad po tokio smūgio likimas šyptelėjo ir Visata atvėrė man savo gausybės skrynią, nors neturėjau nei garbanų, nei šveicariško laikrodžio... Bet tai jau kita istorija, kuri vis dar tęsiasi.
Vasarą nutinka karščiausi vasaros romanai! Papasakokite apie juos ir laimėkite! Naujienų portalas lrytas.lt ir elektroninė parduotuvė Romantika.lt kviečia skaitytojus dalintis savo nepamirštamos nakties atsiminimais ir laimėti vertingus prizus! Skelbiame rašinių konkursą „Mano karščiausias vasaros romanas“. Viskas, ką jums reikia padaryti – aprašyti savo nepamirštamiausią, karčiausią, įspūdingiausią romaną gyvenime. Galbūt jis tęsiasi iki šiol? O galbūt tam nebuvo lemta įvykti? Papasakokite savo istoriją. Rašinius siųskite bendraukime@lrytas.lt.
3 daugiausiai dėmesio sulaukusių istorijų nugalėtojai bus apdovanoti. 1 vietos nugalėtojui teks 300, 2 – 200, o 3 – 100 eurų vertės dovanų kuponai apsipirkti Romantika.lt el. parduotuvėje, kurioje rasite tinkamiausius atributus nepamirštamai nakčiai! Istorijų laukiame iki rugpjūčio 12 dienos. Nugalėtojai bus skelbiami rugpjūčio 15 dieną.
Visos atsiųstos istorijos portale galės būti skelbiamos anonimiškai.
Portalas lrytas.lt pasilieka teisę neskelbti istorijų, neatitinkančių LR teisės aktų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
