Vos išgyvenau tą ligą. Galit tikėt arba netikėt, bet aš jums sakau, kas ten darosi. Pats nemaniau, kad galiu keturias savaites reanimacijoje būt. Nusibodo tas koronavirusas, nieko be jo daugiau negirdėt. Ir aš taip maniau. Ir žmona mano. Iki ligoninės.
Ir aš visiems sakiau, kad čia tik gripas, kas jo neišgyveno. Nesiskiepijom su žmona, ji labai nenorėjo, sakė, kad mums nereikia, kažkodėl labai pyko ant sistemos ir valdžios, į mitingus ėjom, nes tikrai netikėjau ta liga.
Nekentėm valdžios, kai kiekvieną sekmadienį veždavau ją tyrimus darytis, nes to mokykla vis reikalaudavo. Ir vis nerado, kiek laiko nieko nebuvo.
Bet spalio pradžioje dukra blogai jautėsi, apsirgo. Tada ir mane pradėjo karštis pilti, bet tik silpna buvo, pasakiau savo darbų vadovui, kad gydysiuosi tą nelemtą koronavirusą.
Nes dukra susirgo ir žmona, tada aš. Tik man staigiai blogai pasidarė, nebegalėjau kvėpuoti ir patekau į Santaros klinikas.
Ką jūs galit įsivaizduot ten vykstant nebuvę? Prisiekiu, to niekas nemato. Ten mirė žmonės aplink mane, vienas po kito.
Man gydytojai davė tik 20 procentų gyvent, negalėjau pats kvėpuot. Galvojau ir meldžiausi, kad man aparatą vėl atvežtų.
Ten buvo tik penki aparatai ir juos keisdavo nuo žmogaus prie žmogaus. Negalėjau kvėpuot, man skaudėjo, o jau atimdavo aparatą ir veždavo kitam.
Dievaži sakau, siaubas ir košmaras ten buvo. Aparato laukėm ir tokie kaip aš (man 51 metai), ir jauni, ir seni. Tie paskiepyti po trijų dienų važiuodavo į skyrių, o aš likau su tais, kuriuos su maišais išvežė.
Verkiau mintyse, kol pypsėjo tie aparatai šalia ir klausdavau, kodėl žmona neleido skiepytis. Dabar visiems sakau - aš išgyvenau, nes mane gydytojai išgelbėjo, tik jie tai padarė.
Skiepykitės žmonės, norėjau, kad mane greičiau paskiepytų ir viskas baigtųsi, norėjau nemirt. Jau keturios savaitės guliu reanimacijoje, man dar skauda kvėpuot, negaliu nueit į tualetą, negaliu ilgai sėdėt, nes skauda viską, bet aš gyvas.
Žmonės, skiepykitės. Dievaži jūs nesuprantat, kas gali būt. Ir aš buvau sveikas dar prieš mėnesį.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
