Tokį kaimyną geriau pažįsti, toks kaimynas tyliai urvo neišknis ir šiandien tokiu kaimynu galima vadinti Lenkiją. Visi sutiksite, kad per ilgą bendrą mūsų istoriją visko buvo ir dabar kaip tik tas momentas, kada mums lenkas kaip brolis ir kaip maitintojas.
Ta prakeikta pandemija trukdo artimai broliautis, bet kelionių į Lenkijos parduotuves nesustabdys nei maras, nei badas, nei karas.
Šį kartą iš Anglijos važiuoju tiesiai pas brolius lenkus, bet jei būčiau žinojęs, kokiais keliais jie pasitiks, geriau būčiau Anglijoje ar Vokietijoje palaukęs geresnio oro.
Deja, darbas yra darbas. Ant šlapio prispausto sniego net sunkiai krauti sunkvežimiai slidinėjo kaip karvės ant ledo.
Viename per miškus vedančiame kelyje teko laukti 4 valandas, kol traktoriai ištempė nuslydusius sunkvežimius.
Šiaip taip nusigavęs iki vidinės muitinės Koszalin mieste, pusę valandos paslidinėjęs kieme, sustojau, atidaviau dokumentus, pasiėmiau ES galimybių pasą ir nuėjau į parduotuvę.
Nežinau, kokios kainos arčiau Lietuvos sienos, bet Šiaurės vakariniame pakraštyje Koszaline – gražios.
Iki parduotuvės apie 1 km, o tokiu oru, per sniegą iki jos pėdina tik labai alkanas arba labai žingeidus pilietis.
Pakeliui kuro kolonėlė. Žvilgtelėjau ir tuoj prieš akis iškilo kuro kainos Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje Švedijoje.
Nors naftą gauname iš tų pačių šaltinių, bet Lenkijoje kuras pigesnis nei kitose ES valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. O kodėl?
Dyzelinas tik 1,27 euro. Benzinas – tik 1.28 euro. Kaip tai paaiškins mūsų ponai?
Parduotuvėje paso neprašė, bet veido kaukes dėvėjo visi.
Maisto prekių kainos pigesnės nei kitur, taip pat nei pas mus. Lenkijoje PVM maistui tik 5 proc. Už viską sumokėjau 93,74 zlotų (20.98 euro). Bet mokant kortele „SEB bankas“ nuskaito keitimo mokestį: Jungtinėje Karalystėje – 2.6 proc., Danijoje – 2.6 proc. Švedijoje – 3.7009 proc. Brolius lenkus mūsų bankas apiplėšia 2.8477 proc.
Jei perki didelį kiekį ir dažnai – pasijaučia, bet vis tiek būna pigiau.
Šiai dienai zlotas 0.216 euro ir jei kam įdomu, gali nesunkiai paskaičiuoti, kas ir kiek pigiau, nes visi turi skaičiavimo mašinėlės ir nereikia stuksenti mediniais skaitliukais.
Maisto kokybė? Būdamas komandiruotėje per daug nesigilinu į tai. Kai anksčiau važinėjau ratais po Europą, užtekdavo žmonos paruošto, lietuviško maisto ir į Vakarų parduotuves užsukdavau tik lauktuvių nupirkti.
Jau daugiau nei 20 metų dirbu ES vidaus rinkoje kadencijomis ir maistą perku europietišką. Turiu standartinį krepšelį, jį nuolat perku, valgau ir dar nė karto neturėjau problemų, nesergu. Dažniausiai serga tie, kam pavydas bambą graužia ir kurie vulgariai burnoja.
Niekada nesirinkau konkrečių prekybos tinklų, bet dažniausiai lankausi „Lidill“, „Aldi“, „Real“ ar rusų tinklo „Markt“ prekybos centruose . „Markt“ parduotuvėse viskas truputį brangiau. Kartą pardavėja juokais pasakė: „Tai antkainis už nostalgiją“.
Tarp vokiškų prekybos centrų didelio kainų skirtumo nėra. Perkant už 50 eurų standartinį vairuotojo krepšelį skirtumas sudaro 2-4 eurai.
Kainos kainomis, bet man patys geriausi prekybos centrai tie, prie kurių galima privažiuoti sunkvežimiu ir kuriuose yra tikrų koldūnų. Ir šį kartą, dėl koldūnų, klampojau per pusnis iki lenkiškos „Biedronkės“, o jų čia... nors rogėmis vežk.
Nesuklysiu pasakęs, kad lietuviai gausiai veža lenkiškas prekes į Lietuvą ir vėl klausimas – kodėl? Negi patys nebemokame pasigaminti. Kažkada visą Sovietų sąjungą maitinome, o dabar patys sau nebepasigaminam.
Gal praverstų kokios importo sankcijos, kaip Rytų kaimynams, o gal tiesiog kaip anglams – parodyti Briuseliui špygą ir susijungti su Varšuva? Taptume tiltu tarp Rytų – Vakarų, luptume tranzito mokesčius ir tada galimai kainos būtų mažesnės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
