Kalėdų išvakarėse senelių darželis paskelbė prašymą: parduoda gerumo kilometrus, o už surinktas lėšas pirks autobusiuką, pritaikytą asmenims, turintiems negalią, ir tuomet jau veš močiutes ir senelius tuos gerumo kilometrus – prie jūros, grybauti ar Kalėdų eglutės Vilniuje pasižiūrėti. Apie tai, ką senelių darželio lankytojams gerumo kilometrai reiškia realiai, pasakoja įstaigos vadovė G.Mickevičiūtė – Gita.
– Tai kas nutiko senelių darželio autobusiukui?
– Autobusiukas sulaukė garbingo amžiaus ir investicijos į jo atnaujinimo darbus nebėra tikslingos. Kasdien nukeliaujame daugiau kaip 50 km, teikdami pavėžėjimo paslaugas. Močiutes atsivežame iš įvairių miesto gyvenamųjų rajonų. Kiekvienas išvažiavimas joms yra tarsi Kalėdų stebuklas – jau vakare pradeda laukti kito susitikimo su draugėmis, centro darbuotojais.
– Prašydami nupirkti gerumo kilometrus priminėte, kaip seneliai kiekvienais metais Alytaus pusmaratonyje išdidžiai nueina savo 600 metrų. Jiems visi ploja, įteikia medalius, fotografuoja – ačiū už tai! Bet šįkart prašote palydėti truputį tolėliau, o pusmaratonyje dalyvauti kodėl mintis kilo?
– Mintis kilo lauke močiutėms darant mankštą ir stebint, kaip aktyvus „pagyvenęs jaunimas“ bėgioja ir ruošiasi pusmaratoniui. Tada ir pradėjome juokauti, kad ir mes ne kitokie – taip pat stosime ties finišo tiesiąja. Vienas iš organizatorių Povilas Tamulynas pakvietė dalyvauti ir taip jau ketverius metus iš eilės mus kviečia, ir mes dalyvaujame Alytaus pusmaratonyje. Su kokia nuotaika dalyvaujame – matote iš nuotraukų, kuriose laimė iš dalyvių akių tiesiog trykšte trykšta ir sako mūsų visuomenei: niekada ne per vėlu džiaugtis ir įgyvendinti tas svajones, kurių kažkada nedrįsome. Todėl kasdien užduodame sau klausimą: kada, jeigu ne dabar, pradėti keliauti, bėgti maratone, vykti prie jūros ar tiesiog pasimėgauti gera draugija?
– Kiek šiuo metu lanko darželį močiučių ir senelių? Kokia veikla dabar užsiimate? Girdėjome, kad kepsite gardžių meduolių „Lietaus vaikų“ aukcionui? Gal išduosite ir mums receptą?
– Šiuo metu centrą lanko 18 močiučių ir 4 seneliai, o jų amžius nuo 75 iki 92 metų. Dabar aktyviai ruošiamės Kalėdoms – kuriame rankų darbo atvirukus, kepame meduolius, dalyvaujame kitų nevyriausybinių organizacijų socialinėse iniciatyvose, tokiose kaip „Lietaus vaikų“ organizuojamas aukcionas. Kadangi dalyvavimo misija yra kilni, senoliai su meile dekoruoja šviežiai iškeptus meduolius, kuria istorijas ir smagiai krizena. O recepto tikrai neišduosime – na, nebent labai geriems vaikams, kurie tiki stebuklais. Tokiems kaip Putinų gimnazijos bendruomenė, su kuria smagu įgyvendinti gerumo akcijas. Putinų gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja ekspertė Jolita Noruvienė su mokiniais įkūrė bendrovę „Šilčiausios rankos“, tai elektroninė parduotuvė, kurioje galėsite įsigyti senelių darželio darbštuolių darbų.
– Gerumo kilometrais skaičiuojate ir apsilankymą bažnyčioje. Atrodo, taip paprasta ten nuvykti, bet kaip yra iš tikrųjų? Gal su kuria bažnyčia ir jos kunigu labiau padraugaujate?
– Kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį turime ypatingą išvyką, tai yra pats prasmingiausias ir puošniausias apsilankymas bažnyčioje. Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje kunigas Arūnas Užupis visada su meile pasitinka močiutes, suteikia joms tikėjimo ir tvirtumo. Tai būna emociškai stipriausia išvyka, nes tada pajunti, koks gali būti žmogaus tvirtas tikėjimas.
– Suprantu, kad senelių darželyje tikriausia šventė yra ir ruduo, nes važiuojate grybauti?
– Jeigu ne grybai ir ne uogos, močiutės nepajaustų rudens teikiamų malonumų! Taip, grybavimas turbūt visų mūsų, dzūkų, kraujyje, todėl šis pomėgis išlieka ir sulaukus garbingo amžiaus. Ne laimikis svarbiausia mūsų močiutėms, o buvimas gamtoje, prisiminimų pasakojimas, kada dygo geriausi baravykai, kokia skaniausia voveraičių sriuba ar kaip džiovinti miško gėrybes. Miškas – tarsi terapija, tokia terapija ypač populiari Japonijoje, ją medicinos įstaigose išrašo net gydytojai. Nustatyta, kad pasivaikščiojimas miške reguliuoja kraujo spaudimą, mažina streso hormono kortizolio kiekį, stiprina imunitetą.
– Rašote, kad „už paaukotus 50 Eur aplankytume Vilniaus senamiestį, pasigrožėtume miesto eglute“. Ką močiutės kalba apie tokią galimybę, rodos, juk eglutė tai vaikams, bet kalėdinis džiaugsmas turbūt bet kurio amžiaus žmones aplanko?
– Nepatikėsite, ir aš pati niekada negalvojau, kad, sulaukus tokio amžiaus, galima tiek daug svajoti! Taip, močiutėms išvyka „in soscinę“ yra tokia didelė diena, kad ne tik būtina aplankyti eglutę, bet ir susitikti su vaikystės draugėmis. Kad jūs žinotumėte, kiek įvairių istorijų ir nuotykių keliaudami patiriame, kiek to gerumo, tos šilumos per gražų nugyventą amžių sukaupę esame. Didžiausia dovana laiku sugebėti tai vertinti.
– Na, o kaipgi jūra – kol kas tik svajonė?
– Jūra mums kol kas pati didžiausia svajonė. Vienos močiutės prisimena jūrą, kitos nėra buvusios prie jos, todėl gyvena laukimu, kad dar spės nukeliauti. Smagios istorijos pasakojamos apie Jūratę ir Kastytį, išmetamus gintarus, stebuklus Palangos Lurdo grotoje. Aš suprantu, kad tai yra tik žemiška kelionė, bet kai pamatai akis, spindinčias laime, džiaugsmo ašaras ir padėkos pilnus delnus, supranti, kad misija, kurią „Gerumo skraistė“ neša Alytaus miesto senjorams, yra teisingame kelyje.
Susiję straipsniai
Dėkoju už kiekvieną alytiškių gerumo gestą, už gėles, kartu sodintas pavasarį, už vasaros uogas ir pasivaikščiojimus kartu, už rudeninius susitikimus su jaunimu ir vaikais, už žiemos meduolius, kuriuos kepame su didele meile. Dideli darbai daromi tyliai, ir ta laimė, kurią visi mes suteikiame ir galime suteikti senoliams, leidžia patiems mums būti geresniems, mylimiems ir laukiamiems. Gražaus šv. Kalėdų laukimo Jums, mūsų mylimi alytiškiai!
Gerumo kilometrus galima nupirkti pervedus auką:
Gerumo skraistė, VšĮ LT967044060008022889 įm.k. 304028377