Dabar, kai Ukrainoje vyksta karas, o mūsų kaimynystėje – agresorė Rusija ir dar ją palaikanti Baltarusija, kurios žemėse mobilizuota tūkstančiai karinių pajėgų ir dar visu pajėgumu pajungta Astravo atominė elektrinė, lietuviai gyvena neramiomis nuotaikomis.
Juk niekas nežino ir negali prognozuoti, kas gali kilti to teroristo agresoriaus galvoje. Todėl kai vėlai vakare gulėdama lovoje išgirsti į sprogimus panašius garsus, net širdis akimirkai sustoja.
Pirmiausiai kyla visokiausių blogiausių minčių. Ypač mano penkiametei dukrai. Po to pamatai, kaip dangų kažkur tolumoje nudažo spalvotos fejerverkų kibirkštėlės.
Paaiškinu vaiką ir nuraminu – tai tik fejerverkai, nėra ko baimintis. Kažkas tiesiog švenčia kaip per Naujuosius metus.
Dabar laidyti fejerverkus į dangų, kai kaimyninė valstybė bombarduojama, yra apgailėtina. Karo metu taip elgtis yra apgailėtina ir žema. Ne tik dėl to, kad gyventojams kelia papildomą nerimą, bet ir dėl solidarumo su Ukraina.
Todėl labai prašau žmonių būti sąmoningais, apsieiti be šios pramogos savo šventėse ir vakarėliuose, kurie ir šiaip jau nėra labai suprantama, kas dar gali linksmintis, kai pasaulyje vyksta karas ir žudomi nekalti žmonės.
Tačiau jei jau be grandiozinių vakaronių ir neįmanoma apsieiti, tai gal bent jau įmanoma kuriam laikui atsisakyti fejerverkų? O jei žmonės patys yra tokie nenuovokūs, galbūt jiems gali padėti mūsų miestų savivaldybės ir juos kuriam laikui uždrausti?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
