Kartą savanoriams teko rūpintis į ligoninę dėl patirto šoko atvežtu aštuonių mėnesių berniuku. Berniukas į ligoninę pateko po smurto atvejo šeimoje tarp sutuoktinių. Vienas iš mažylio tėvų dėl sužeidimų buvo išvežtas į suaugusių ligoninę, kitas – suimtas, o dar nė metų neturintis kūdikis per vieną naktį liko vienas svetimoje aplinkoje – vaikų ligoninės palatoje.
Tokia patirtis vaikui yra išties gąsdinanti ir kelianti nesaugumą. Kai netikėtai dingsta pagrindinis žmogus, kuris rūpinosi vaiku, o dar ir pasikeičia aplinka, vaikui tai prilygsta pasaulio pabaigai. Gavę pranešimą, kad šiam mažyliui reikia savanorių pagalbos, kaip galėdami skubiau reagavome ir dar tą pačią dieną pirmoji savanorė jau buvo palatoje ir dėjo visas pastangas, kad mažylis pasijustų kiek įmanoma saugiau.
Žinoma, savanoriai niekada neatstos vaikams jų mylimų tėvų, tačiau būdami su savanoriais tokie vaikai apsaugomi nuo dar didesnės traumos tuo atveju, jei jie liktų tik ligoninės darbuotojų priežiūroje, kurie negali su vaiku būti visą laiką ir nuraminti, paguosti, panešioti užplūdus nerimui, kurio tokioje situacijoje kyla labai daug.
Leisdamas dienas ligoninėje berniukas buvo irzlus, prastai valgė, miegodamas krūpčiojo, dažnai verkė. Net ir tada, kai savanoriams pavykdavo jį nuraminti ir sudominti kokia nors veikla, atrodė, kad mažylis vis kažko laukia ir žvilgčioja į palatos duris. Vidinis nerimastingumas jautėsi ir kai berniukas užsiimdavo kokia nors veikla. Savanoriai praminė mažylį „gyvu sidabru“, nes berniukas nenustygdavo vietoje nė minutėlei.
Praėjus dviem dienoms ligoninėje, savanorei pagaliau užmigdžius berniuką pietų miego, staiga atsivėrė palatos durys ir pasirodė berniuko mama. Nors moteris įėjo labai tyliai, berniukas iš karto pabudo, lyg nuolatos būtų buvęs budėjimo režime. Sunku ir apsakyti tą džiaugsmą, kurį visu savo kūnu rodė mažylis, po tokio ilgo išsiskyrimo vėl susitikęs su mama.
Jo veidas iš karto nušvito, pirmą kartą nuo atsidūrimo ligoninėje pamatėme jo šypseną ir atrodė, kad vaikas tiesiog persimainė. Berniukas prisiglaudė prie mamos, laikėsi stipriai į ją įsikabinęs, gugavo, greičiausiai šitaip bandydamas savo kalba papasakoti jai apie visus patirtus išgyvenimus per dvi atsiskyrimo paras. Iš ligoninės mažylis iškeliavo šypsodamasis ir stipriai apsikabinęs mamą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
