Į redakciją kreipėsi moteris, kuri taip pat naudojasi paspirtukais ir teigia, kad šių transporto priemonių ribojimas apsunkintų žmonių judėjimą, kurie turi sveikatos problemų.
„Labai norėčiau anonimiškai pasidalinti savo įžvalgomis ir parašymu, skirtu įstatymų priėmėjams.
Kiek žinau, šiuo metu sprendžiamas elektroninių paspirtukų likimas.
Tik noriu priminti, kad jis yra ne tik pramoga, bet ir pagalbinė susisiekimo priemonė žmonėms su fiziniais apribojimais, kaip pavyzdžiui, žmonių grupei, turinčiai širdies nepakankamumą.
Jis jiems absoliučiai palengvina buitį. Tokie žmonės su paspirtukais įveikia didesnes distancijas ir turi galimybę judėti nuo taško A į tašką B...
Lengvai nuvykti į parduotuvę ir iš jos grįžti. Tokių ar panašių sveikatos problemų turinčių žmonių yra nemažai.
Dviračių takai, kaip stebuklinga prasideda, taip stebuklingai ir nutrūksta. Kur po to su tuo paspirtuku dėtis?
Bet to, paspirtukai turi greičio funkcijas. Gal į jas reikėtų atkreipti dėmesį? Asmeniškai aš važiuojant šaligatviu, kur yra intensyvus eismas, nustatau žmogaus greitį (5–7 km/h) ir važiuoju niekam netrukdant ir nieko nekliudant.
Aš pati labai nemėgstu, kai paspirtukininkai šaligatviais važinėja nepasirinkę saugaus ir racionalaus greičio. Kodėl dėl kelių turi kentėti visi?
O buvo toks atvejis, kai pėsčiasis mane nuo šaligatvio nustūmė į važiuojamąją dalį ir manęs vos nesuvažinėjo automobilis.
Jūs ginkite abi interesantų pusės, o ne tik vieną“, – rašė moteris.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
