Žmonių buvo nemažai, bet laukti eilėje prie staliuko nereikėjo. Mūsų keturių asmenų šeima prisėdo prie laisvo staliuko, nes niekas nepasitiko. Kažkur apie 10–15 minučių laukėme meniu.
Šiek tiek buvome suirzę, nes į mus dėmesio neatkreipė tikrai ilgai. Pradėjome vartyti meniu. Patiekalai, aišku, nebuvo labai pigūs. Pavyzdžiui, jautienos didkepsnio kaina 20 eurų. Bet išgąsdino mus visai ne kainos. Pinigų mes turime.
Niekaip nesulaukėme padavėjos, kol prie mūsų prieis pasiteirauti, ar bent atsigerti ko nors nenorėtume. Lauke karšta, vaikai ištroškę, todėl alkani ir pikti.
Pasiteiravau prie gretimo stalelio sėdinčios šeimos, kuri tik buvo pradėjusi valgyti savo kepsnius, kiek laiko laukė maisto. Jie atsakė, kad laukė daugiau nei valandą.
Tuomet mes su vyru susižvalgėme, ar tikrai išsėdėsime su vaikais valandą tuščiais skrandžiais. Supratome, kad tai mums per didelė prabanga.
Tik tada, kai jau atsistojome ir pradėjome rinktis daiktus eiti, prie mūsų priėjo padavėja ir paklausė, ar mes užsisakysime, ar neliksime.
Dar kartą pasiteiravome jos, kiek reikės laukti. Ji išties nemelavo, pasakė, kad iki pusantros valandos! Atsiprašė, kad vasaros metu būna daug užsakymų ir virtuvė nespėja.
Atsakėme, kad tuomet tikrai neliksime ir tiek nelauksime. Taip mes iš prabangaus restorano išėjome alkani ir susimąstę. Visi verkia, kad Lietuvoje gyventi sunku, pinigų žmonės neturi už ką pavalgyti ir mokesčius susimokėti.
Bet jūs nueikit į restoranus ir pažiūrėkit, visko mes turim. Žmonėms užtenka pinigų ir lankytis pajūryje, ir vakarieniauti prabangiuose restoranuose. Tik laiko štai trūksta.
O jei rimtai, tai pajūrio restoranai turėtų susimąstyti, ar tikrai nevertėtų vasaros sezonui pasisamdyti papildomą virėją ir padavėją?
Nes galbūt taupydami jie praranda daugiau nei išlošia. Sėkmės visam verslui pajūryje su kantriais klientais!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
