Ji iki šiol prisimena itin švelnius ir tamsius jo plaukus, mėlynas akis, kurios buvo tarsi vandenyno gelmė, bei nuo berniuko sklindančią ypatingą ramybę.
„Tokį gėrį ir grožį tik ir norėdavosi glausti prie savęs, nešioti. Jis buvo tikrai labai ramus ir mielas vaikas, daug snaudė, vis reikėjo jį žadinti ir pamaitinti.
Turbūt didžiausias iššūkis ir buvo pasyvus jo valgymas – kartais užtrukdavo valandų valandas, kol viską išgerdavo iš buteliuko.
Taip pat jį reikėjo pratinti prie čiulptuko, o vieną naktį – pamasažuoti, kad praeitų pilvo diegliai. Bet tai ir viskas, daugiau jokių sunkumų nebuvo, jis be galo ramus vaikutis“, – prisimena savanorė.
Justas ligoninėje praleido savaitę, per kurią jam buvo atlikti įvairūs tyrimai siekiant išsiaiškinti, kokia yra jo sveikatos būklė.
Laimė, berniukas buvo sveikas ir stiprus kūdikis, todėl savanoriams tereikėjo atliepti svarbiausius jo poreikius, apgaubti savo dėmesiu bei šiluma.
Savanorė neslepia – skaudu žinoti, jog tokio mažo angelėlio nuo pat pirmųjų jo dienų pasaulyje atsisakė tėvai, tačiau tuo pat metu ji stengiasi įžvelgti ir šviesiąją tokio poelgio pusę.
„Gaila, kad mama pasielgė būtent taip, bet vis dėlto – tai atsakingas elgesys, tikiu, kad berniukas ras gerus ir jį mylinčius namus.
Man pačiai ši patirtis leido pasimokyti nesmerkti ir neteisti kito žmogaus nežinant visos situacijos. O iš pačio Justo aš per budėjimus gavau labai daug gerų emocijų. Žvelgiau į jį ir jutau labai didelę vidinę ramybę“, – dalijasi Aušra.
Ne tik dalytis savo šiluma su vienišais vaikais, bet ir gauti jos atgal galite ir Jūs. Kviečiame prisijungti prie savanorių komandos ir registruotis į informacinius renginius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose bei Panevėžyje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
