Prieš porą savaičių pastebėjome, kad mūsų mergytė viduriuoja (maitiname mišinėliu). Nuvykome pas savo gydytoją, kuri pasvėrusi ir pamačiusi, kad svoris nepadidėjo nuo paskutinio apsilankymo, siuntė mus į Kauno klinikas. O ten ir prasidėjo „linksmybės“...
Nuvažiavome į vaikų priėmimą. Mus pasodino laukti rezidento, buvome vieni, jokių kitų pacientų nebuvo. Registratorė paklausė manęs, kuo maitinu. Pasakiau, kad mišinėliu, nes dingo pienas.
Ji mane užsipuolė, kad taip nebūna, nors ji nei gydytoja, nei turi kompetenciją spręsti tokius dalykus.
Vėliau atėjus rezidentui, mus pakvietė pasidaryti echoskopą. Nuėjome ten su kūdikiu, kuriam tik mėnuo, ir pamatėm bendrą eilę su suaugusiais. Eilėje buvome dešimti.
Laukėm pusantros valandos. Aš suprantu, kad mes tik vieni iš daugelio... Bet tai kūdikis... Nejau reikia su sergančiu laukti su suaugusiais?!
Pagaliau priėjome eilę, padarė echoskopa ir liepė vėl laukti... Dar po pusantros valandos liepė rinktis daiktus ir pasakė, kad guldo į chirurginį skyrių. Be paaiškinimų mus nuvedė į palatą.
Žinoma, išsigandau, nes maniau, kad tyrimas parodė kažką negero... Sulaukėm budinčios rezidentės, ji nuramino ir patikino, kad vaikų vidaus ligų skyrius pilnas ir niekas mūsų nepriims ten šiandien.
Gerai, nurimom. Ji atnešė mums kitą mišinėlį, mat, sako, jūsų netinka ir todėl viduriuoja. Gerai, padarėm ligoninės mišinėlį. Čia prasidėjo pragaras. Visą naktį pamaitinus, kūdikis springo iki mėlynumo.
Kviečiau seselę, o ji atėjus tik stebėjo, kaip gaivinu savo vaiką. Sako: „Tuoj kažką pakviesiu“... Po 3 valandų atėjo rezidentė, sako, nėra laiko, daug vaikų, nufilmuokit, kai ji springs...
Lyg tai man tuo metu būtų galvoje! Puoliau į ašaras, tada ji pasakė, kad šis mišinėlis gali dirginti skrandį, dėl ko ji ir springsta. Bet patarė laukti ir nekeisti nieko, nors tai vyksta po kiekvieno maitinimo...
Dar pasakė, kad kviest tik tada, jeigu nekvėpuos... Man stresas – verkiu iki kūkčiojimo dėl tokio abejingumo. Sako, jei atsilaisvins vieta, paimsim į vidaus ligų skyrių. Laukiam...
Vyras pyksta, aš verkiu. Pasitarėm, jis nuėjo pas skyriaus vedėją, kuri pasakė, kad davė, ką turėjo tiesiog iš mišinėlių.
Mes pasakėm, kad nusipirksim savo. Nesvarbu, kad tik rekomenduotų kitą, nuo kurio ji nespringtų.
Laukėm toliau, nieks neatėjo. Vakare galų gale sulaukėm vėl rezidentės, kuri nuvedė į palatą vaikų ligų skyriuje, mes pasakėm, kad duosim seną savo mišinėlį.
Ji pasakė, kad mes, tėvai ir geriau žinom. Davėm savo, vaikas miega, nespringsta.
Kitą dieną ateina ta pati rezidentė su gydytoja, sako, kaip vaikas, ar nespringsta? Sakau, nebe, nes davėm mūsų mišinėlio. Sakau, gal jai refliuksas? Nes esu skaičius apie tai. Tada ji sako: „Ai, taip taip, refliuksas“.
Nežinau, kaip tai traktuoti, kai prieš tai apie tai net neužsiminė. Galų gale, sako, išleisim jus namo, nes bėdos jau išsisprendė.
Kodėl tai pasakoju? Tekstas ilgas, bet mamos, stebėkit savo vaikus, domėkitės, nes ligoninė – konvejeris ir tik mums pačioms rūpi mūsų vaikai.
***
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos specialistė Ieva Tamulytė atkreipė dėmesį, kad Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje apžiūros laukimo vieta atskirta nuo suaugusiųjų laukimo vietos, tačiau eilė prie apžiūros metu paskirtų tyrimų kabinetų yra bendra.
„Norime patikinti, kad kiekvieną kartą personalui matant, kad bendroje eilėje su suaugusiais laukia vaikas, ir esant galimybei, pirmiausia pagalba suteikiama vaikams. Taip pat Vaikų skubios pagalbos skyriuje pagalba teikiama visiems pacientams, o čia jie rūšiuojami pagal būklės sunkumą – prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams, todėl pacientų aptarnavimo greitis labai priklauso nuo tuo metu esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.
Pacientas gali būti priskirtas vienai iš 4 skubios pagalbos kategorijų (1–2 kategorija – pagalba nedelsiant, 3–4 kategorija – pagalba per 30 min. ar 1 val.) arba neskubios pagalbos 5 kategorijai. Jei atvykusiam pacientui iš karto neįmanoma nustatyti galutinės ar preliminarios ligos diagnozės, ar tuo metu yra reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, reikalingas papildomas ištyrimas bei gydymas, skiriama stebėjimo paslauga, trunkanti nuo 4 iki 24 val.
Tuo metu pacientui taikomas simptominis gydymas (jei toks reikalingas), stebimos gyvybinės funkcijos, atliekami papildomi tyrimai (jei tokie reikalingi). Baigiantis numatytam stebėjimo laikui, vėl vertinama paciento sveikatos būklė, priimamas sprendimas dėl tolesnio gydymo“, – komentavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
