Įsimylėjėlių dieną drąsiai prisipažino: „Džiaugiuosi, jog esu vieniša“

Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos dieną.

Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai pasidalino nuomonėmis, ką mano apie šv. Valentino dieną, kokias tradicijas turi, ar sveikina savo mylimus žmones.

Panevėžietis Mykolas:

Pastarieji keleri metai buvo neatsiejami be puokštės gėlių, saldainių dėžučių ir daugybės bučinių mylimajai.

Manau, kad ir šiemet lygiai taip pasielgsiu. Galbūt nusivesiu ir į kokį romantišką filmą. Džiugu, kai ne tik aš stebinu, bet ir mane.

Panevėžietė Svetlana:

Kiekvienais metais laukiu šios dienos, kad ir kaip nuo jos rūpesčių ir pasiruošimo suskausta galva.

Tradiciškai su vyru apsilankome kokiame nors renginyje, kuriame būna paruošti siurprizai ne tik man, bet ir mano mylimajam. Taip romantiškai ir praleidžiame vakarą.

Panevėžietė Polina:

Kol kas esu vieniša, bet dėl to visiškai nesuku galvos. Su savo kompanija stengiamės, kol esame visi laisvi, keliauti, švęsti šią dieną drauge, taip parodydami meilę vienas kitam.

Net pati kartais pasižiūriu į žmonių santykius ir jų prisibijau, todėl džiaugiuosi, jog esu vieniša. Smagiausia, jog ir būnant vienišu, galima nuveikti daug prasmingų dalykų, kurie suteikia malonumą ir padeda pamiršti mintį, jog esu vieniša.

Panevėžietis Lukas:

Džiaugiuosi, jog egzistuoja Valentino diena, bet ir be jos galime parodyti tinkamą dėmesį savo antrajai pusei.

Visada stengiuosi padovanoti kuo įvairesnes dovanas, nelaukdamas atsako, bet visada gaunu, kokią neįprastą ir ilgai įsimintiną dovaną. Tikiuosi, jog šiemet laiką praleisime dviese romantiškai be aplinkinių.