„Štai, kas mane stebina ir liūdina. Aš suprantu, kad yra privatus verslas, turiu omenyje kirpyklas, grožio salonus ir tt.
Kirpimas šiais laikais nėra pigus malonumas, bet dažna kirpykla taiko akcijas: pensininkams pusę kainos. Kai kur kirpimas kainuoja 5 eurus, kai kur 6. Neįgaliesiems tokia nuolaida netaikoma, nors pajamų atžvilgiu dažnai pensininkai yra turtingesni vien todėl, kad daug metu dirbę jie sukaupia papildomo turto.
Mes, neįgalieji, dažniausiai apskritai būname niekur nedirbę dėl sveikatos problemų. Ir jokių santaupų neturime, bet mes tampame turtingesni už pensininkus, kai lankomės kirpyklose.
Asmeniškai aš pats save kerpu namuose, nes 10 arba 15 eurų man yra didelis pinigas. Nors norėtųsi, kaip ir kitiems civilizuotame pasaulyje, apsilankyti pas kirpėją profesionalą ir turėti ant galvos gražią šukuoseną, o ne pliką galvą, kai namuose kerpiesi pats.
Panaši situacija ir dėl civilinės atsakomybės draudimo. Automobilį neįgaliesiems kas 6 metai leidžia įsigyti ir kompensuoja „Sodra“, bet pavyzdžiui, aš dėl lėšų trūkumo važinėju du kartus per mėnesį, dažniausiai į parduotuvę, maisto parsivežti arba į gydymo įstaigą, bet civilinis draudimas man kainuoja tiek pat, kiek ir tam sveikam vairuotojui, kuris nuvažiuoja per dieną po kelis šimtus kilometrų.
Mes, neįgalieji, esame prilyginti sveikiesiems, kas būtų gerai, jei tai būtų tiesa, bet mes kaip buvome neįgalūs, taip ir likome, o draudimą apmokame, nesvarbu – vieną kartą per mėnesį išvažiuoji ar kasdien po kelis šimtus kilometrų pravažiuoji.
Blogiausia, kad niekam tos mūsų problemos nerūpi. Mes – tokie pakraštės žmonės, tik daug deklaruojama apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę. Realybėje viskas blogai.
Net ir apsilankius parduotuvėje... Kai kuriose parduotuvėse yra kasos, skirtos motinoms su mažais vaikais, bet kodėl nepagalvota apie neįgaliuosius? Mums stovėti eilėje prie kasos tampa iššūkiu ir niekas tavęs nepraleidžia, nors išgriūk, tave tik peržengs ir nueis.
Dėl neįgaliųjų automobilių statymo vietų taip pat apima apmaudas, kai matai, kad jos užimtos sveikų žmonių automobilių. Paskambinus į policiją siūlo nufotografuoti automobilį ir siųsti į e.policiją. Bet nepagalvoja, kad neįgaliam tą veiksmą atlikti gali būti neįmanoma dėl ribotų judėjimo galimybių.
Padidino baudas už įstatymą į neįgaliems skirtas vietas, bet realios kontrolės nėra jokios ir to įstatymo niekas nepaiso. Jei būtų tarnyba, kad ir tas savivaldybės viešasis skyrius, kuris darytų reguliarius reidus prie poliklinikų, parduotuvių, tai ir valstybės biudžetas pasipildytų reikšmingomis sumomis ir mums būtų lengviau, bet šios problemos nesprendžia niekas. Nes, kaip minėjau, mes paribių žmonės, niekam nereikalingi ir neįdomūs“, – apgailestavo Rimantas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
