Rimtai? Pavyzdys labai paprastas – mano. Auginame du mažus vaikus, kuriuos, prisipažinsiu, mėgstu puošti ir rūbų jie turi tikrai daug, kur kas daugiau, nei mudu su vyru kartu sudėjus. Ir, kaip žinia, vaikai tuos drabužius išauga per sezoną. Spintose yra ir vardinių, brangių, ir pigesnių, kuriuos, kai tampa maži, parduodu minimoje „Vinted“ platformoje.
Striukės, kombinezonai, batai, suknelės, kelnės, marškinėliai, šortai, maudymukai, džemperiukai, megztukai – galėčiau vardinti ilgai. Perku naujus ne pigiai, susimoku mokesčius (kiekviename parduotuvės čekyje pamatysime, kiek sumokėjome PVM). Vaikai panešioja,išauga, rūbas puikios būklės (nes, kaip ir minėjau, jų turime daug) – laikas parduoti. Už daugiausiai trečdalį sumokėtos kainos.
Peržiūrėjau savo „Vinted“ platformos paskutinius pardavimus. Vasarį jų buvo 10, „uždirbau“ 76 eurus. Kadangi visi sandoriai įvykę „legaliai“ – rūbai parduoti per „Vinted“ piniginę, viskas čia aiškiai matosi. Į savo banko sąskaitą, beje, persivedžiau tik 22 eurus – kitus išleidau čia pat „Vinted“ pirkdama norimus dalykus iš kitų narių.
Matematika paprasta: žadama apmokestinti visus, kurie per metus „uždirbs“ daugiau nei 2000 eurų ARBA sudarys daugiau nei 30 sandorių. Tiek eurų galbūt ir neuždirbsiu pardavinėdama vaikų rūbus po kelis ar keliolika eurų, bet jei sąraše būtų bent keli dideli daiktai – kelis šimtus kainuojantis vežimėlis ar koks brangesnis vardinis, kad ir dėvėtas, rankinukas, tikiu, kad susidarytų ir tokia suma. Bet 30 sandorių per metus pasiekti – juokų darbas.
Mokesčius, primenu, susimoku pirkdama naują prekę. Lygiai taip susimoka ir visos mamos, parduodančius naudotus vaikų daiktus. Nupirkusi vaikui vasarai 10 naujų marškinėlių po 5 eurus tame pačiame „Vinted“ (nes čia pigiau, nei siųstis iš užsienio pačiai), kitą vasarą juos parduosiu po eurą. Ar tie 10 eurų – tikrai mano PELNAS? Rimtai?
Ką jau kalbėti apie tai, kad yra ir tokių, kuriems tie keli eurai – svari pagalba prie šeimos finansų. Juk yra ir tokių, kurie parduoda savo daiktus tam, kad išgyventų tą ar kitą mėnesį: kosmiškai brangsta net ir maistas, ką jau kalbėti apie kitas prekes. O vaikui juk nepasakysi – nebeauk, pabūk su šiais drabužėliais dar pusmetį...
Absurdų absurdas. Tegu VMI geriau užsiima feisbukuose naujas prekes pardavinėjančiomis verslininkėmis, „laivus“ rengiančiomis pardavėjomis, galiausiai – kirpyklomis, grožio salonais ar odontologijos klinikomis, kur atsiskaityti galima pabrėžtinai tik grynaisiais. O ne gaudo mamas, kurios parduoda tai, už ką jau sumokėti mokesčiai.
Kasdien girdime kalbas apie tvarumą, „Zero waste“ iniciatyvas, skaitome straipsnius, kuriuose net žinomi žmonės pasakoja, kaip vaikams ir net sau perka dėvėtus drabužius, skaito jau skaitytas knygas (nes juk popierius – iš medžių, saugokime juos) ir panašiai saugo gamtą ir aplinką, mažina įsibujojusį vartotojiškumą, žiūrime laidas, kuriose reklamuojamas tas pats „Vinted“. Labai sveikinu, puiku, ir pati stengiuosi gyventi tvariau, tikrai nesibodžiu ir savo vaikams nupirkti dėvėtą drabužį tame pačiame „Vinted“. Bet čia dabar jau puikiai tinka ir posakis, kad „skūpas moka du kartus“.
Su draugėmis jau „juokėmės“ (kiek tai gali būti juokinga, o ne visiškai absurdiška) – taip džiaugėmės naująja „Vinted“ sistema, kur visi sandoriai vyksta per platformos piniginę, kad nebereikia ranka suvedinėti prekės siuntimo duomenų (siuntimo paštomatu etiketė dabar sugeneruojama sistemos automatiškai įsigijus prekę), nebereikia visiems rašyti savo vardo, pavardės ir sąskaitos numerio.
Ir taip, mes, visąlaik save laikiusios sąžiningomis mokesčių mokėtojomis, ieškojome būdų, kaip apeiti šitą nesąmonę – ir manome, kad radome! Tiesiog grįšime prie senosios „Vinted“ tvarkos – prekę parduosime nusiuntusios savo sąskaitos numerį, o iš platformos tiesiog ištrinsime, nežymėdamos, kad prekė parduota.
Beje, daugeliui mamų, bent jau vilniečių ir kauniečių, aktualu ir mokesčiai iš dukart per metus šiuose miestuose vykstančiose „Mamų mugėse“. Kaip bus čia? Jei suma neviršija 2000 (nes daugeliui tikrai neviršija), o pavedimą iš mugės organizatorių gauname vieną (už visus mugėje parduotus daiktus iškart) – tai 30+ sandorių VMI čia nematys?
O kaip bus su mamų blusturgiais? Juk ir čia po kelis eurus jos parduoda išaugtus vaikų rūbus. Sandorių čia gali būti tikrai daugiau nei 30, jei mama, norinti kuo greičiau atlaisvinti spintas, pigiai pardavinės gerus vaikų ar savo rūbus. Štai feisbuke matau, kad netrukus toks bus rengiamas Alytuje. Ar VMI pastatys po cerberį prie kiekvienos mamos? Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių – šiuo atvejų klausimų. Taip greitai daugelis Lietuvos mamų taps kone finansinėmis nusikaltėlėmis, slepiančiomis „milžiniškus“ pelnus.
O ar šitie visi sandoriai sumuosis? Juk platformų parduoti naudotus ar dėvėtus daiktus yra kur kas daugiau.
Absurdas 3000, kaip pasakytų madingas jaunimas. Pagalvokime, ką dar apmokestinti ir galiausiai prieisime prie mokamo oro ar apmokestintos vaikų šypsenos: juk jei juokiasi, vadinasi, gyvena dar per gerai. Tegu susimoka.
Reikalavimai įsigaliojo visoje ES
VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius pabrėžia, kad savo naudotus daiktus parduodantiems gyventojams jokių naujų mokesčių ir apmokestinimų nuostatų neatsiranda.
„Nuo šių metų visose Europos sąjungos šalyse įsigaliojo reikalavimai ES veikiančių platformų operatoriams teikti duomenis mokesčių administratoriams apie platformose atliekamus sandorius. Esminis Europos sąjungoje įgyvendintos direktyvos tikslas – kovoti su šešėlyje verslą vykdančiais ir mokesčius slepiančiais verslininkais.
Kitaip tariant, iš esmės pokyčiai yra nukreipti ne į gyventojus, kurie tiesiog parduoda nebenaudojamus daiktus, tačiau į verslininkus, įmones ir individualią veiklą vykdančius gyventojus, kurie naudojasi įvairiomis e. platformomis savo komercinei veiklai vykdyti.
Kokius duomenis teiks platformų operatoriai?
Kartą per metus ES platformų operatoriai teiks informaciją apie platformose veikiančių pardavėjų gautas pajamas, priskaičiuotus mokesčius ar komisinius už parduotas prekes/paslaugas (pvz., nekilnojamojo turto nuomą, bet kokios rūšies transporto priemonių nuomą, prekių pardavimą, asmenines paslaugas).
Informacija bus teikiama tik apie tuos asmenis, kurių per platformą gautas atlygis viršija 2 tūkst. eurų ar jie atliko daugiau nei 30 sandorių, t. y. šie kriterijai susiję ne su pajamų apmokestinimu, tačiau su aibe asmenų, apie kurių sandorius bus teikiami duomenys.
Tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.) mokesčių nereikia mokėti, jei gautas pelnas (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) per metus nesiekia 2,5 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog dažniausiai tokie naudoti daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, todėl tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama.
Pavyzdžiui: gyventojas įsigijo dviratį už 2 tūkst. eurų ir po metų jį pardavė už 3 tūkst. eurų. Nors gyventojas dviratį pardavė brangiau ir užsidirbo 1 tūkst. eurų (dviračio pardavimo kaina 3 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų dviračio įsigijimo kaina), gautas pelnas nėra apmokestinamas, nes neviršija 2,5 tūkst. eurų ribos.
Iš platformų operatorių gautą informaciją VMI vertins kartu su kitais turimais, o taip pat mokesčių mokėtojų deklaruotais bei iš trečiųjų asmenų pateiktas duomenimis, o taip pat tai leis efektyviau gautis informacija apie kitos ES valstybėse veiklą vykdančius verslininkus, nes ES mokesčių administratoriai dalinsis informacija gauta iš savo valstybių operatorių.
Pažymėtina, kad tai turėtų ne tik užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas skaidriai veikiantiems verslininkams, tačiau ir sumažinti administracinę naštą gyventojams, nes informaciją apie gautas pajamas VMI galės sukelti į preliminarias deklaracijas“, – komentavo VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas R. Puncevičius.
Pavežėjimo platformoms pradėjus teikti duomenis – teigiami pokyčiai
VMI atstovas atkreipia dėmesį, analogiški pokyčiai buvo įgyvendinti su pavežėjimo platformomis. Nuo 2020 m. apie pavežėjimo veiklą vykdančius gyventojus duomenis teikia pavežėjimo platformos (Uber, Bolt ir kt.)
Stebimi teigiami pokyčiai keleivių vežimo paslaugas teikiančių gyventojų elgsenoje – ženkliai išaugo jų deklaruotos individualios veiklos pajamos, kadangi platformų operatorių pateikti duomenys apie jose ekonominę veiklą vykdančių gyventojų gautas pajamas perkeliami į preliminarias metines gyventojų pajamų deklaracijas.
Pavyzdžiui, 2019 m. apie 8,2 tūkst. keleivių vežimo paslaugas teikiančių asmenų deklaravo 25 mln. eurų pajamų, tai 2021 m. daugiau nei 10 tūkst. asmenų, deklaravo, daugiau nei 79 mln. eurų pajamų, o tai yra 54 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
Verslo e. erdvėje kontrolė – viena iš VMI prioritetinių sričių
Parduodant prekes bei paslaugas internetu galioja tos pačios įstatymų nuostatos ir atsakomybės, kaip ir tai darant gyvai, todėl mokestine prasmė nėra svarbu, kokiu būdu vykdoma veikla, svarbu, kad ji būtų įregistruota ir atitinkamai būtų sumokėti priklausantys mokesčiai.
Dėl spartėjančio ekonomikos skaitmeninimo bei vis dažniau vykdomos komercinės veiklos elektroninėje erdvėje VMI skyrė ir toliau skirs ypatingą dėmesį verslui e. erdvėje: verslas socialiniuose tinkuose ir nuomonės formuotojai; elektroninė prekyba ir paslaugos; virtualios valiutos ir kiti sandoriais internete.
Kaip ir minėta anksčiau, atlikdama kontrolės veiksmus e. erdvėje VMI vertina turimus ir mokesčių mokėtojų deklaruotus duomenis, duomenis gaunamus iš kitų ES šalių mokesčių administratorių, Lietuvos ir užsienio finansų įstaigų bei skelbiamą informaciją viešoje erdvėje ir internete.
VMI stebi ekonominę veiklą internete, socialiniuose tinkluose, gauna interneto svetainių registravimo duomenis, reaguoja į gaunamus pranešimus apie daromus mokestinius pažeidimus. Analizuojant rizikingus mokesčių mokėtojus ir juos kontroliuojant socialiniuose tinkluose atkreipiamas dėmesys į talpinamą informaciją, pvz. sekėjų, patiktukų („like“), komentarų skaičių ir pan.
Per 2021 – 2022 m. kontroliuodama komercinę veiklą e. erdvėje VMI atliko 616 kontrolės veiksmų, kurių rezultatas – papildomai nustatyta mokėtina 8,9 mln. eurų suma
Palies tuos, kurie sudaro virš 30 sandorių
„Vinted“ atstovai patvirtino, kad ES DAC-7 direktyva taikoma ir „Vinted“, ir nariams, įsikūrusiems ES.
„Tiesa, pirmąją ataskaitą už 2023 m. reikia pateikti iki 2024 m. sausio mėn. pabaigos. Kaip apibrėžta direktyvoje, reguliavimas palies tik tuos pardavėjus, kurie per metus „Vinted“ platformoje sudaro 30 ar daugiau sandorių arba kurie mūsų platformoje per tą patį laikotarpį uždirba daugiau nei 2000 eurų.
Šiai direktyvai ruošėmės, o komandos intensyviai dirba, kad perėjimas mūsų nariams būtų kuo sklandesnis ir patogesnis. Ateinančiais mėnesiais pradėsime susisiekti su pardavėjais. Pastarieji, kurie pasieks apibrėžtus kriterijus, bus paprašyti užpildyti formą direktyvos reikalaujama informacija. Siekiant užtikrinti narių privatumą, šie duomenys bus šifruojami ir saugiai saugomi pagal mūsų privatumo politiką.
Tuo tarpu visi pardavėjai, kurie norėtų sužinoti daugiau apie tai, kaip direktyva gali juos paveikti, jau dabar gali apsilankyti mūsų pagalbos centre“, – komentavo „Vinted“ atstovai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
