Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie vienas trečdalis viso pasaulyje užauginamo ir pagaminamo maisto yra išmetamas.
Jei žmonės atsakingiau žiūrėtų į maisto vartojimą, išmestų mažiau maisto, mažiau reikėtų jo gaminti ir dėl to mažėtų ir į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekis. Atliekomis virtęs ir sąvartynuose pūvantis maistas išskiria metano dujas, kurios daro didelę įtaką šiltnamio efektui.
Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai pasakė, ką galvoja apie švaistomą maistą.
Martynas:
Niekada nemėtau maisto į kairę ir į dešinę, nes tausoju gamtą ir aplinką. Gaila, kad daugelis mūsų, be reikalo ir net nesuvokdami maisto kainos, išmeta maistą į konteinerius.
Pravartu kiekvienam domėtis, kiek maisto reiktų gamintis, kad jis būtų vartotinas tik tą pačią dieną.
Amandas:
Puikiai suprantu žmones, kurie persistengia gamindamiesi maistą, nes ir aš nesugebu pasigaminti mažų kiekių – visada gaunasi dvigubai daugiau.
Manau, turi keistis kiekvieno žmogaus požiūris. Tik tada sumažės bereikalingai išmetamo maisto kiekiai. Maistas tapo per daug lengvai prieinamu, tad niekas jo nebevertina.
Lukas:
Būna dienų, kai nesuvartojame nusipirkto ar pasigaminto maisto. Daugelis net nebepagalvoja ir išmeta maistą ten, kur jo nereikėtų išmesti.
Smagu tai, kad mūsų šalyje jau yra dingęs senas požiūris, prisigaminti kalnus maisto.
Matas:
Reikia tausoti gamtą ir įrengti daugiau konteinerių, skirtų maisto atliekoms. Nemalonu matyti, kai benamiai ar mažiau pasiturintys žmonės, kurie ieško maisto likučių konteineriuose, turi valgyti maisto atliekas su įvairiomis bakterijomis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
