Mane šiurpina, kad apie mažuosius lankytojus kalbama kaip apie kokius daiktus. Tai jie kelia triukšmą, tai skleidžia netinkamą kvapą, tai kelia kitokį nepatogumą, dėl to yra nepageidaujami ar viešumoje turi elgtis taip, tarsi jų apskritai nebūtų!
Tačiau šįkart norėčiau apkalbėti kitą gana opią problemą – apie pavežėjų požiūrį į vaikus. Turiu du darželinio amžiaus vaikučius. Mašiną turime vieną, kuria dalinamės su vyru.
Todėl kartais mūsų keliai išsiskiria – jam reikia į vieną miesto pusę, mums reikalų tvarkyti tenka vykti į kitą. Kartais mes pasiimame automobilį, kartais tenka jam (pavyzdžiui, nuvežti į autoservisą ar pan.).
Gyvename tokioje vietoje, kur susisiekimas su viešuoju transportu labai nepatogus. Vasarą dar nieko. Bet žiemą vengiu autobusų, nes reikia ilgai pėdinti iki stotelės, po to laukti ir šalti lauke. Todėl kviečiu pavežėjus.
Ir kiek esu su jais susidūrusi, tiek tokia nemaloni patirtis!
Pradėkim nuo to, kad ne visi vairuotojai turi kėdutes. Todėl ne visi sutinka vežti, kai pamato keleivį su vaikais.
Kitas dalykas – vairuotojų kultūra. Kiek teko važiuoti, visose mašinose buvo siaubingai prirūkyta. O ir bendravimas, toks... Pasijunti „žemiau plintuso“. Arba nepadorius juokelius prie vaikų pradeda laidyti, arba tokias piktas replikas mėtyti: „Tik neišterliok su purvinais batais tu čia man“, „Tik nevalgykit nieko, kad nereikėtų valyti“.
Kartą po replikos „tik nelieskit kojom sėdynės“ paprašiau sustoti ir išlaipinti. Kam mums jį nervinti ir patiems nervintis?
Nesuprantu, kur tų vyrų (sutikome tik vyrus pavežėjus) kultūra elementari. Argi jie neturi savo vaikų? Argi jie patys nebuvo maži, ar jie būtų norėję, kad su jais kas taip elgtųsi?
Jei pavežėjai, restoranai, kavinės, kitos aptarnavimo sferos nenori priimti vaikų, tai gal gali būtų ateityje pažymėti kokiu komentaru, kad visiems sutaupytume laiko ir nervų?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
