„Nu, visko, atrodo, mačiau, bet auskaro ant nosies dar neteko...“ – atsako man jis.
Žmogus, paklaustas apie „Eurovizijos“ konkurso nugalėtoją, suskubo komentuoti visai ne dainą, bet dainos atlikėjo išvaizdą. Ta prasme, žmonės iš kelių valandų pasirodymo gali pakomentuoti tik nosies papuošalą?
Šiais metais sąmoningai vengiau negatyvo, vengiau skaitymo komentarų. Suprantu, kai žmonės veliasi į karštas diskusijas, kurio atlikėjo daina geresnė, kurios akordai nuvogti, kuris atlikėjas į toną nepataiko.
Bet kai į viešumą lenda visokios pedagogės, aptarinėjančios ne pergalę iškovojusią „Eurovizijos“ dainą, bet pašiepiančios atlikėjo seksualinę orientaciją ir vyriškumą...
Internete stebiu garsių influencerių „juokelius“, persmelktus patyčių apie kitus „Eurovizijos“ finalininkus. Tuos influencerius seka dešimtys tūkstančių žmonių. Jie prie atlikėją išjuokiančio „posto“ deda juokučius. Antrina tokiais pačiais žeminančiais komentarais, kad kažkas apsivėmė išgirdęs tokį ar anokį pasirodymą.
Man galvoje netelpa, kaip šitaip gali elgtis suaugę žmonės. Ar tikrai suaugę!!!?? Ne paaugliai, ne vaikai, ne darželinukai. Ne! Tokius patyčių ir pažeminimo komentarus rašo darželio auklėtojos, darželį lankančių vaikų tėvai...
Man pasidarė baisu dėl tokio nepamatuoto mūsų žmonių pykčio, trumparegiškumo, tamsumo. Sakysite, tos apkalbos mus supa nuolat? Nuo to nepabėgsi. Man baisiausia, kad patyčios gimsta ne tik socialinėje erdvėje, bet ir darželio aplinkoje. Ar realybėje susitikus su nepatikusiu žmogumi elgiamės taip pat? Ar transliuojame jam savo neapykantą? Ar į akis sakome žeminančias pastabas? Kartais, deja, taip.
Ir savo aplinkoje esu mačiusi ne vieną stotingą vyrą, iki pasikūkčiojimo verkiantį ir viešai prieš visą kolektyvą žeminamą vadovo. Jausmas – lyg visi būtume grįžę į darželį. Tik visi suaugę, su barzdomis, storomis piniginėmis ir statusu. Bet skauda juk taip pat, gal net labiau.
Ar tai susimąstė žeminančius komentarus rašanti darželio darbuotoja? Kai mano vaikas lankė darželį, sulaukiau pastabos, kad berniukai su pėdkelnėmis nevaikšto. Ir savo sūnų vesčiau su kelnėmis. Nesvarbu, kad žiemą. Juk vyrai pėdkelnių nenešioja...
Norėjau auklėtojai priminti, kad aukštakulnius kadaise pirmieji pradėjo nešioti būtent vyrai. O pėdkelnes mėgo net ir karaliai... Bet nesiginčijau, nes tokios tamsumos negalėjau pakeisti. Tiesiog pakeitėme darželį, nes tokioje aplinkoje vaiko auginti nenorėjau.
Neseniai dėl krūtinės baisias patyčias patyrusi buvusi „Eurovizijos“ nugalėtoja Ieva Zasimauskaitė viename interviu prisipažino, kad po konkurso ji buvo nėrusi į emocinę duobę ir jau net galvojo, kad niekada nebenorės kilti į sceną. Na ir tikrai, kasmet mūsų „eurovizininkams“ tenka atlaikyti tamsiausią srutų bangą. Kasmet konkurso dalyviai ir nugalėtojai keičiasi, o komentatoriai nesiliauja pilti purvą. Tačiau taip blogai dar nėra buvę. Atrodo, kad už lango ne 2024-ieji, o koks sovietmetis...
Apie savo orientaciją garsiai kalbančio Silvestro drąsa, tikiuosi, vieną dieną padės išsklaidyti tą vidinę tamsą, kurioje, deja, dar daugelis mūsų gyvename.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
