„Vis karštesnės diskusijos kyla dėl trečiųjų šalių piliečių kvotų. Drėbsiu tiesiai ir paprastai. Taigi, kas liečia trečiųjų šalių ekonominius migrantus. Būkime biedni, bet teisingi.
Iš savo patirties. Aš 2000 metais buvau pirmas ir vienintelis lietuvis (vairuotojas), atėjęs dirbti į tikrą vakarietišką transporto įmonę. Nekalbėsiu apie atlyginimą, kuris jau tada skyrėsi 2,5–3 kartus nuo lietuviško, nors gaudavau ženkliai mažiau nei vietiniai.
Mane priėmė šiltai – daug mokė, vertino ir įvertino, kadangi toje įmonėje išdirbau 20 metų. Taigi, kai pradėjau dirbti, mano kolegos, vadyba buvo tikri danai ir vokiečiai. Buvo labai sunku, nauji standartai, darbo kultūra, reikalavimai + kalbos žinojimas. Tada „Google“ vertėjų nebuvo, teko pačiam mokytis ir suprasti.
Išaugęs susirūpinimas dėl trečiųjų šalių piliečių: siūlo keisti Konstituciją ir rinkimų kodeksą
Kaip viskas keitėsi? Gan sparčiai. Gal po kokių 5 metų jau buvo daug lietuvių, atsirado vertėjų, auklių. Į sandėlius, buitines patalpas ir t.t sudėjo spynas (iki to buvo viskas atrakinta).
Kuo daugėjo mūsų vairuotojų, tuo įmonėje mažėjo danų, vokiečių. Taip, be įvairių „išdaigų“, kurias iškrėsdavo lietuvaičiai, mus vertino kaip gerus darbuotojus, aišku, gaudavome mažiau nei vietiniai, bet ženkliai daugiau nei kolegos, tokį darbą dirbantys Lietuvos rinkoje.
Po to atsirado daug darbuotojų iš Rumunijos. Jie dirbo pigiau ir mūsų mažėjo. Kai išėjau iš tos firmos, tai joje vietinių vairuotojų bebuvo likę gal 5 proc.
Dabar ta pati situacija Lietuvoje. Mes išstūmėme danus, vokiečius, olandus, mus išstumia Rytų šalių kolegos, nes jie (kas nori), greitai išmoksta mūsų darbą, turi „Google“ vertėjus, aukles, koordinatorius ir t.t.
Susiję straipsniai
Ir, gerbiamieji, nieko nepakeisi jokiais draudimais, nes čia yra tas vadinamas „laukinis kapitalizmas“, rinkos ekonomika. Dabar aš dirbu Lietuvos rinkoje, kas vakarą namuose. Apie atlyginimą net nekalbėsiu jis mažesnis beveik 3 kartus, kol kas užtenka nes prisideda pensija.
Nedidelis skaičius kartu dirbančių kolegų lietuvių, didžioji dalis – taip pat solidaus amžiaus. Kaip juodai pajuokauju – „sugrįžome į Tėvynę numirti.“
Negaliu pateikti tikslių skaičių, bet Lietuvos įmonėje, kurioje dabar dirbu, trečiųjų šalių darbuotojų yra labai daug ir jei jų nebūtų, įmonę tektų uždaryti.
Taigi, tos visos kalbos apie ribojimus, kvotas – tai populizmas, nes be trečiųjų šalių darbuotojų, beje, kaip ir vakaruose be mūsų, įmonėms būtų sunku išsilaikyti.
Taigi, būkime biedni bet teisingi, kad ir kaip skaudu, nemalonu, bet be trečiųjų šalių piliečių didelė dalis įmonių tiesiog sustotų. Taigi, viską lemia tas baisus „laukinis kapitalizmas“ + rinkos ekonomika. Taigi, taigi kaipgis – be trečiųjų šalių darbuotojų – negerai“, – rašė į Lietuvą dirbti grįžęs ilgametis tolimųjų reisų vairuotojas K. Grubliauskas.