„Panašu, kad daugiabučių namų administravimo įmonė „Civinity“, kurios reputaciją lydi gyventojų skundai, neigiamos publikacijos žiniasklaidoje ir pagrindinio akcininko Deivido Jackos problemos su teisėsauga, atrado labai patogų būdą išvengti nepatogių klausimų iš gyventojų. Jiems paslaugos pastaruoju metu siūlomos per įvairias mažai žinomas įmones, kurių pavadinimai iš pirmo žvilgsnio niekaip nesusiję su „Civinity“.
Man, kaip daugiabučio namo Rygos g. 35, Vilniuje, gyventojui, toks veikimo būdas atrodo mažų mažiausiai neskaidrus. Neseniai mūsų name lankėsi UAB „Jurita“ atstovai ir pasiūlė savo paslaugas. Išsiaiškinau, kad UAB „Jurita“, kaip ir kitos daugiabučių administravimo įmonės „Servico“, „Priemiestis“, „Inservis“ ar „Admeo“ priklauso tam pačiam akcininkui D. Jackai, valdančiam „Civinity“ grupę.
Įdomiausia, kad apie šiuos ryšius gyventojai nebūtinai sužino iš paties paslaugų siūlytojo. Bent jau mūsų namo atveju niekas iš įmonės atstovų apie tai susirinkime neužsiminė. O juk ne kiekvienas žmogus prieš rinkdamasis administratorių tikrina akcininkus, įmonių grupių struktūrą ir verslo ryšius.
Akibrokštas teisme: ketvirtį milijono praradęs klaipėdietis prašo išteisinti jį apvogusį draugą
Todėl man kyla klausimas – ar skirtingi pavadinimai nėra patogus būdas išvengti nepatogios „Civinity“ reputacijos ir papildomų klausimų ir gyventojų pusės?
Juk „Civinity“ vardas viešojoje erdvėje siejamas ne vien su pastatų administravimu. Žiniasklaidoje ne kartą rašyta apie bendrovės konfliktus su gyventojais, ginčus dėl paslaugų kokybės ir mokesčių. Internete taip pat galima rasti nemažai neigiamų klientų atsiliepimų.
Ar gali būti, kad gyventojas, išgirdęs „Civinity“, pradėtų domėtis jos reputacija ir akcininko istorija su teisėsauga, o išgirdęs „Servico“, „Jurita“ ar „Priemiestis“ net nesusimąstytų, su kokia verslo grupe turi reikalų?
Man atrodo, būtent čia ir slypi problema. Žmogui sudaromas įspūdis, kad jis renkasi iš skirtingų paslaugų teikėjų, nors dalis jų susiję tarpusavyje. O tokia informacija priimant sprendimą tikrai nėra menkniekis.
Susiję straipsniai
Nenoriu teigti, kad vien skirtingų įmonių pavadinimų naudojimas reiškia kokį nors pažeidimą. Tačiau nemanau, kad gyventojas turėtų pats atlikti tyrimą vien tam, kad suprastų, kam iš tiesų patiki savo namą.
Juk pasitikėjimo gyventojais neužsitarnausi vien pakeitęs įmonės pavadinimą. Jį reikia užsitarnauti darbais, skaidrumu ir atvirumu. Žmonės turi teisę žinoti, kas iš tiesų stovi už jų namo administratoriaus“, – „Bendraukime“ rašė skaitytojas.
Situaciją Lrytui pakomentavo „Civinity“ strateginės komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis.
– Kokie ryšiai sieja „Civinity“ su bendrovėmis „Jurita“, „Servico“, „Priemiestis“, „Inservis“ ir „Admeo“? Kodėl jos veikia skirtingais pavadinimais?
– Visos jūsų išvardytos bendrovės yra „Civinity“ grupės dalis. Apie jų prisijungimą prie grupės buvo paskelbta viešai.
Šios bendrovės savo pavadinimais veikė dar iki prisijungimo prie grupės ir juos išlaikė pasikeitus akcininkams. Atskiri įmonių pavadinimai nepaneigia jų priklausymo grupei.
– Ar bendrovių atstovai turi informuoti gyventojus apie ryšius su „Civinity“? Kaip paaiškintumėte gyventojo teiginį apie Rygos g. 35 susirinkimą?
– Gyventojams teikiama informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinti dėl paslaugas siūlančios bendrovės bei jos sąsajų. Šio principo laikomės ir vertindami priklausymo įmonių grupei atskleidimą.
„Juritos“ ryšys su „Civinity“ yra vieša ir viešai prieinama informacija. Ši informacija yra nurodyta pačios „Juritos“ interneto svetainės skiltyje „Apie mus“, o apie bendrovės įsigijimą viešai paskelbta dar 2022 metais.
Susirinkime su gyventojais dalyvavo būtent UAB, „Jurita“ komanda. Patikrinsime gyventojams pateiktą medžiagą ir jame dalyvavusių darbuotojų paaiškinimus. Šiuo metu neturime informacijos, kad gyventojai įmonės atstovams uždavė klausimą dėl priklausymo „Civinity“ grupei ir negavo į jį atsakymo.
– Kaip atsakytumėte į įtarimą, kad kitais pavadinimais siekiama išvengti klausimų apie „Civinity“ reputaciją, skundus ir pagrindinio akcininko istoriją su teisėsauga?
– Atmetame prielaidą, kad bendrovių pavadinimai išlaikomi siekiant slėpti jų ryšį su „Civinity“ ar išvengti klausimų. Bendrovės šiais pavadinimais veikė dar iki prisijungimo prie grupės, o jų sąsajos su „Civinity“ yra skelbiamos viešai, įskaitant pranešimus apie įsigijimus.
Gyventojai turi teisę domėtis paslaugų teikėjo reputacija ir kelti klausimus dėl paslaugų kokybės. Konkrečios pastabos ir skundai turi būti nagrinėjami pagal jų aplinkybes, atliktus darbus ir prisiimtus įsipareigojimus.
Interneto atsiliepimų balas savaime nėra nei nustatyto pažeidimo, nei įmonių sąsajų slėpimo įrodymas. Vertinant administratorius, vienodi kriterijai turėtų būti taikomi visiems rinkos dalyviams, įskaitant ankstesnį šio namo administratorių.
Esame pasirengę atsakyti į konkrečius klausimus apie mūsų veiklą. Kartu prašome aiškiai atskirti faktus nuo prielaidų.
– Ar gyventojams gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad jie renkasi tarpusavyje nesusijusius administratorius? Kaip užtikrinate informavimą prieš sprendimą?
– Kaip jau minėjome, „Juritos“ priklausymas „Civinity“ grupei yra viešai skelbiama informacija. UAB „Jurita“, nors ir priklausydama grupei, yra atskiras jurdinis asmuo, turintis savo komandą, klientus, biurą, procesus, kitus resursus. Bendrovė taip pat turi galimybę naudotis grupės resursais, kurių neturi mažesnės įmonės (skambučių centras, kai kurios bendros IT sistemos, kokybės ir procesų standartai, techniniai ir profesiniai specialistų resursai). Kaip atskiras juridinis vienetas bendrovė dalyvavo ir minimame gyventojų susirinkime.