- Tai galbūt pagaliau sužinosime, kaip pavyksta paslėpti tokio dydžio objektus?
- Aišku, kad neišduosiu to, kas yra mano darbas, hobis, laisvalaikis ir dar daug sinonimų turinti veikla.
- Kodėl šis triukas buvo nufilmuotas dar kartą?
- Na, kaip ir minėjau pradžioje, tai buvo noras patikinti žmones, kad stebuklų bet kokiu atveju nėra. Viskas, ką darome mes, iliuzionistai, kaip vienas komentatorius pareiškė, „tam, kad žmonės galėtų pasukti galvas“. Viską bandyti aiškintis nėra didelės prasmės, nes tikrasis tikslas yra sukurti tai, kas kitus žavėtų, o ne verstų klykti „žinau – žinau!“
Vienam savo interviu esu minėjęs, kad žinoti yra sveika, ir noras žinoti yra sveikintinas. Tačiau ar eidami į muzikanto pasirodymą mes bandome gilintis, kur jis ką slepia ar turi kišenėje? Ar kokias kojines jis dėvi? Ateiname klausytis jo atliekamų kurinių. Lygiai tas pats turi būti iliuzionisto pasirodyme ar filmuotoje medžiagoje, nusiteikimas ir mintis, jog „aš būsiu apgautas“. O ar tai mane žavi, ar ne, priklauso nuo žmogaus. Jei žmogus nori būti apgautas, tai jam ir malonu žiūrėti, o jei jis stebės pasirodymą akylai ir seks kiekvieną judesį, tai bus greičiausiai ne apsilankymas iliuzionisto pasirodyme, o lyg koks agento šnipinėjimas.
- Kraštiečiai įtikėjo tavo „galiomis“?
- Ne galiomis. Aš paprastas žmogus, kaip ir visi. Tiesiog jie žino, kad už dvaro yra pievelė su medžiais, tai visi gali matyti naktiniame video t.y. dabar tai įvardijama „dvaro kontūrais“, tačiau tai yra medžių šešėliai, kurie šiame video aiškiai matomi. Bet kokiu atveju, triuko filmavimas antrą kartą buvo daug sudėtingesnis ir pareikalavo daug nervų.
- Kaip galima traktuoti - išgąsdino ar supykdė komentarai?
- Iliuzionistai negali priversti daiktų, o ypač tokių „gabaritų“, dingti ir atsirasti kaip monetų ar kortų. Tokį triuką paruošti antrą kartą kainavo bemiegę naktį. Jos metu su kolega turėjome sugalvoti, kaip priversti išnyktį šį pastatą šviesiu paros metu.
- Kolega? Ar jis iliuzionistas?
- Ne, jis yra mano programos vedėjas - Jonas Petkevičius. Su juo pradėjome dirbti neseniai, tačiau pažįstami esame ilgą laiką.
- Baigiant trumpą interviu - ar esi patenkintas tuo, ką padarei, ar neprivers gauta nauja kritika sustoti kuriam laikui?
- Atvirai, esu patenkintas bet kuriuo atveju. Man užteko dvaro pradanginimo naktį. Krašto žmonės suprato, kad apšvietimas nėra didysis paslapties šydas. Tačiau noriu, kad ne tik kraštiečiai būtų patenkinti ir sužavėti, tuo ką padariau. Padariau geriausia, ką galiu šiuo metu. Kritikos bus ir dabar. Nuo to nepabėgsi, bet aš niekada nepasidaviau ir ėjau į priekį. Ir eisiu, nes visada bus žmonių, kurie jau nuo senų laikų mėgsta, ką darau.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
