Ne kam kitam, o skaitytojai esame dėkingi už išskirtines Neringos Venckienės nuotraukas iš Čikagos. Tai buvo pirmas neginčijamas įrodymas, kur slapstosi buvusi teisėja ir Seimo narė nuo to laiko, kai ji išvyko iš Lietuvos.
Portalo skaitytojas vienintelis užfiksavo ir iš Lietuvos po Ūkio banko žlugimo išvykusį Vladimirą Romanovą – problemų Lietuvoje spaudžiamas verslininkas Pamaskvyje atrodė ramus ir atsipalaidavęs.
„Bendraukime“ bičiuliai kiekvieną savaitę dalijasi savo gyvenimiškomis istorijomis, nuomone bei patarimais. Pamokančios ir įkvepiančios istorijos iš skaitytojų gyvenimo nuolat atsiduria tarp pačių populiariausių temų visame portale lrytas.lt.
Dažna istorija sukelia virusinę bangą – vertindami kurią nors istoriją skaitytojai skuba pasidalinti savo patirtimi. Ne vienam skaitytojui viešumas padėjo išspręsti įstrigusią ar įsisenėjusią problemą.
Kviesdami ir kitais metais dalintis savo istorijomis, nuomonėmis ir naujienomis, primename 2013 metais garsiausiai nuskambėjusius „Bendraukime“ rašinius.
1. Norvegijos medikų kova – dėl nė metų neturinčios lietuvės. Ši mamos Dianos papasakota istorija sujaudino skaitytojus ir už Lietuvos ribų. Norvegijoje gyvenanti lietuvė papasakojo apie sunkią, bet viltingą kovą su klastinga savo mažosios dukrelės Viltės liga. Ši istorija buvo viena ryškiausių socialinėje kampanijoje „Vėžys – ne nuosprendis“.
2. Kodėl lietuviai niekada negiria savo šalies? Šį klausimą savo rašinyje kėlė Danijoje gyvenanti Elena Stasiūnaitė, prisijungusi prie socialinės kampanijos „Lietuvoje gyventi gera“. Stebėdamasi, kad jo draugams iš užsienio Lietuva atrodo mielesnė nei čia gyvenantiems tautiečiams, Elena padarė išvadą: „Žinau tik vieną dalyką: lietuviai – gudrūs žmonės. Jie skųsis, net jei Lietuvoje gyventi visai ir neblogai. Juk tik prasitarsite, kad pas mus gera – sulėks visi bedaliai, žmonės–šešėliai ir visokio kitokio plauko perėjūnai iš svetimų šalių. Gal ir sumanu. O juk iš tiesų gera Lietuvoje“.
3. Skaitytojų Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Norvegijoje dėka sužinojome apie balsavimo nesklandumus per „Eurovizijos“ dainų konkursą. „Eurovizijos“ gerbėjus nustebino, kad Didžioji Britanija šiemet Lietuvos atstovui Andriui Pojaviui neskyrė nė vieno balo. Ankstesniuose konkursuose būdavo atvirkščiai – emigrantai lietuviai savo tautiečius dainininkus riebiai apdovanodavo.
Paaiškėjo, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės tiesiog negalėjo prisiskambinti, o siunčiamos trumposios žinutės grįždavo atgal. Tokių problemų turėjo ir Airijoje nei Norvegijoje gyvenantys emigrantai.
4. Kas baisiau – Lietuvos kaimo šokiai ar britų orgijos? To klausėme po britų laikraščio „Daily Mail“ publikuotų fotografo Andrew Mikšio nuotraukų. Lenino portretais dekoruotos kaimo šokių salės, o jose – prisigerti, pasiglamžyti ir pasimušti susirinkę lietuviai, primenantys po miškus lakstančius laukinius pagonis. Tokią Lietuvą parodė „Daily Mail“. Abejodamas, ar Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje visuomet atspindimas tikrasis mūsų šalies įvaizdis, „Bendraukime“ pakvietė pasidalinti britams garbės nedarančiomis nuotraukomis. Netrukus skaitytojai užvertė redakciją iš koto verčiančiomis britų vakarėlių nuotraukomis.
5. Esu kalta – apgavau savo valstybę. Tokiai išpažinčiai ryžosi Marija, papasakojusi, kad buvo įtraukta į korupciją prie įvažiavimo į Kuršių neriją. Mergina sutiko su kontrolės posto darbuotojo siūlymu susimokėti perpus mažiau ir negauti čekio. Susivokusi, kad pasielgė netinkamai, mergina prabilo viešai ir paragino kitus skaitytojus korupcijos mažinimą pradėti nuo savęs.
Po šio teksto sujudo Klaipėdos apygardos prokuratūra, įpareigojusi Specialiųjų tyrimų tarnybą išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Marija ir jos draugas davė parodymus, dalyvavo galimo kyšininko atpažinimo procedūra. Tačiau garsiai pradėtas tyrimas rudenį nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų.
6. Kaip per 20 minučių surasti pamestą ar pavogtą telefoną? Tokių gudrybių pamokė vilnietis Vytenis. Pavogtą mobilųjį aparatą „Samsung Galaxy S3“ išgelbėjo programėlė „Dropbox“, iš kurios į Vytenio kompiuterį ėmė plaukti naujųjų telefono savininkų padarytos nuotraukos. Jomis pasidalijęs socialiniame tinkle „Facebook“ vaikinas vos per 20 minučių sužinojo vogtu telefonu besinaudojančios poros adresą.
Tiesa, ši istorija visgi nesibaigė sėkmingai – surasta porelė jau buvo pardavusi telefoną į Baltarusiją.
7. Kam talentams grįžti į Lietuvą, kai jų vaikų čia nenori? To klausė iš Australijos į Lietuvą atvykęs gyventi architektas Gintas Reisgys. „Problema ne tik sugrąžinti talentus, kurie čia gimė ir augo, bet didesnė problema – jie negali grįžti su vaikais, kurie „gimė ir auga užsienyje.
Aš nežinau, ar jūs galite įsivaizduoti tą jausmą, kai jūsų prosenelių, senelių ir net tėvų gimtinė jūsų nenori. Aš su savo šeima tai kenčiau beveik 5 metus“, – savo patirtimi dalijosi G.Reisgys. Savo mintimis apie lūkesčius dalijosi ir kiti socialinės kampanijos „Kaip gyveni, pasaulio lietuvi?“ dalyviai.
8. Visą Lietuvą rugsėjo mėnesį sudrebino Panevėžio rajone bagažinėje sudegintos merginos istorija. Kai dar tik gaudėme karščiausias žinias apie tragišką įvykį, paguodos ir vilties žodžiais pasidalijo Andrius. Jis palinkėjo, kad ši beprasmė auka taptų mūsų visų pradžia keistis.
„Pakelsime parklupusį, sutvarstysime susižeidusį, dalinsimės su neturinčiu, pakviesime vienišą, gerbsime kito sprendimą, nepavydėsime vienas kitam, o kartu džiaugsimės pasiekimais. Padrąsinsime bijantį. Stengsimės daugiau klausytis ir suprasti. Dalinsimės gerumu, nešamu iš širdies į širdį, gerais darbais kasdien kursime ir puoselėsime savo aplinką. Ir tepadeda mums Dievas – niekada neišklysime iš doros kelio“, – rašė Andrius.
9. Tyla žudo, sumažinkime tylą. Tokį raginimą kartu su „Jaunimo linija“ skelbėme rudenį kviesdami atvirai kalbėti apie bene didžiausią Lietuvos visuomenės rykštę – savižudybes. Paulina buvo viena tų, kurie pasidalijo skaudžia savo draugo istorija. Pakvietęs visus draugus pietų, kitą dieną jaunas vaikinas pasirinko mirtį – motociklu rėžėsi į medį, taip savo artimiesiems palikdamas daugybę klausimų.
„Atsitiesti sunku, kitų žmonių kaltinimas nepadės. Daug metų prireikė, bet ir dabar skausmas paūmėja pravažiavus pro tą įvykio vietą“, – rašė Paulina, paraginusi kitus būti atidesnius savo artimiesiems.
10. Dirbti už minimalų atlyginimą ar gyventi iš pašalpų? Šį klausimą savo straipsnyje iškėlęs lrytas.lt sulaukė audringos skaitytojų reakcijos. Jie vienas po kito ėmė dalintis savo patartimi ir patarimais, kaip reikia dirbti ir už kiek galima išgyventi? Itin ugningą tekstą – „5000 Lt uždirbančios poros atsakas šeimai, kuriai „neapsimoka dirbti“ parašė Rūta.
Moteriai pikta, kad kažkam Lietuvoje „neapsimoka dirbti“, kai ji su vyru dirba po 12 valandų per parą, studijuoja. „Tad kai pagalvoju, kad kažkas už tas 12 laisvų valandų, kada aš dirbu, gauna 1000 Lt iš mano sumokėtų mokesčių, man pikta. Svajojame su vyru apie vaiką, tad gal ir man reikėtų pereiti į kitą pusę? Vaiku bent jau pasirūpins valstybė, o man „neapsimokės“ dirbti ir galėsiu vaikui ir vyrui megzti kojines. O gal ir tai nepasimoka, jei numegsiu – tai nebegausiu dykai?“ – ironizavo Rūta.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
