Kaip pasakoja išskirtinio nekilnojamojo turto biuro „Baltic Sotheby’s International Realty“ vadovas ir bendrasavininkas Marius Bružas, supratimas apie nekilnojamąjį turtą ir jo vystymą per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius išgyveno stiprius pasikeitimus.
„Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais architektų darbas buvo paremtas tik namų savininkų pageidavimų įgyvendinimu. Įžengus į naują tūkstantmetį tai iš esmės pasikeitė: būsto savininkai į namų kūrimą pradėjo žiūrėti laisviau, leido architektams aktyviau reikšti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, taip pat tuo metu buvo numatytas ir minimalus statinių reglamentavimas, kuris aiškiau apibrėžė architektūrinius ieškojimus.
Šalyje pasirodžius pirmiesiems išskirtinio nekilnojamojo turto pavyzdžiams, viską pakeitė rinkos perdegimo metai ir prasidėjusi ekonominė krizė, kuri šių pastatų augimą sustabdė. Nors šiuo laikotarpiu ir galėtume rasti keletą puikiais architektūriniais ir meniniais sprendimais paremtų namų pavyzdžių, tai yra pavieniai atvejai. Krizė šią nekilnojamojo turto rinką atvedė į stagnaciją, nors dešimtmečio pradžia ir žadėjo prabangaus nekilnojamojo turto rinkos iškilimą“, – tendencijas įvardija ekspertas.
Nors, pasak M. Bružo, vertinti ir išskirti aiškius pokyčius architektūroje, galima tik praėjus keliems dešimtmečiams, bet jau dabar pastarąjį dešimtmetį, kuris sutampa ir su „Baltic Sotheby’s International Realty“ veiklos laikotarpiu, galime apibūdinti kaip išskirtinio nekilnojamojo turto rinkos renesansą, kurį nulėmė Lietuvoje įsikūrę profesionalūs architektų biurai, nauji ir ambicingi nekilnojamojo turto vystytojai.
Šiek tiek panašumų
Architektas ir architektūros apžvalgininkas Matas Šiupšinskas atkreipia dėmesį, kad vienas ryškiausių skirtingus dešimtmečius jungiančių bruožų – tai, jog būstas visuomet sprendžia kokią nors problemą: sovietmečiu buvo svarbus apgyvendinimo klausimas, vėliau būstas tapo sprendiniu parodant padėtį visuomenėje, o dar vėliau namai ir jų architektūriniai sprendimai žmogui tapo ir iki šiol yra jo asmenybės atvaizdas ar tam tikras žmogaus individualizmo tęsinys.
„Jei geriau paanalizuotume, pamatytume, jog būstas didžiajai daliai visuomenės ir prieš tris dešimtmečius, ir dabar padeda išspręsti ne tik problemas, bet veikia taip pat kaip tam tikras kompensacinis mechanizmas. Pavyzdžiui, jei žmogus vaikystę praleido agrarinėje aplinkoje, suaugęs jis prioritetą teiks moderniems architektūriniams sprendimams ar atvirkščiai. Žmonės, gavę galimybę, yra linkę kompensuoti tai, ko anksčiau neturėjo“, – teigia architektas.
Panašias tendencijas įvardija ir „DO Architects“ partnerė Gilma Teodora Gilytė. Anot profesionalės, stiprūs architektūros ir jos supratimo pokyčiai, šalyje atgavus nepriklausomybę, atsirado dėl žmonių noro pasipriešinti kitų sugalvotiems standartams ir noro atskleisti savo išskirtinumą. Per tris nepriklausomus Lietuvos dešimtmečius žmonių mąstymas iš esmės pasikeitė, jie pasinaudojo galimybe keliauti, patirti ir pamatyti, todėl architektai gali laisviau įgyvendinti nešabloninius sprendimus, diskutuoti apie profesionalių architektūrinių sprendimų ir meno juose vertę.
Gyventojų poreikiai keičiasi
„Baltic Sotheby’s International Realty“ atstovo teigimu, bėgant laikui, o ypač per pastaruosius metus, iš esmės pasikeitė išskirtinio būsto savininko paveikslas: tokių namų pirkėjai tapo žymiai jaunesni asmenys.
Nors pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais buvo įprasta, kad išskirtinės architektūros namų savininkai yra garsūs menininkai, rašytojai, kiti kultūros elito, politikos, prekybos ir logistikos atstovai, šiandien auditorija yra gerokai platesnė.
M. Bružo teigimu, kartu su namų savininkų amžiaus pokyčiais kardinaliai keičiasi ir žmonių požiūris bei unikalumo, prabangos supratimas. „Jei mūsų seneliai ar tėvai stipriai įsitraukdavo į namų kūrimo procesą, tai šiuolaikiniai išskirtinių namų pirkėjai yra suinteresuoti ne į procesą, o į galutinį rezultatą. Dėl šios priežasties jie savo iniciatyva visus namų kūrimo darbus perleidžia į specialistų rankas ir nusprendžia tik, kokį namų stilių pasirinks ir kokia architektų kompanija už tai bus atsakinga“, – pastebi NT ekspertas.
Kokybės svarba
Kaip dėmesį atkreipia architektūros apžvalgininkas M. Šiupšinskas, išskirtiniai ir investicinę grąžą garantuojantys namai dažniausiai yra paremti trimis dalykais: aukšto profesionalumo lygio architektūriniais sprendimais, tęstinumu ir tinkama aplinka.
„Geri architektūriniai sprendimai jokiu būdu nereiškia, kad namai yra pastatyti iš brangių medžiagų, o jų vaizdas daugeliui atrodo prašmatnus. Brangią medžiagą nusipirkti ir prabangos vaizdą imituoti gali daugelis, tačiau toli gražu ne visi tokie namai turi idėją, kuri sujungtų estetiką ir sukuriamą jausmą namuose“, – teigia M. Šiupšinskas.
Kartu su idėja, nulemiančia architektūrinį profesionalumą, ypač svarbu ir sykiu sunku yra užtikrinti, kad namo projektas turės aukštą išliekamąją vertę. Profesionalūs architektūriniai statiniai turi išlaikyti savo vertę arba ją net padidinti ir po 20, 30 ar daugiau metų. Pašnekovų teigimu, puikų išliekamosios vertės ir tęstinumo pavyzdį galime pamatyti Kaune, Putvinskio gatvėje. Nors dalyje namų yra keičiami langai, durys, remontuojamos laiptinės – žmonės vis tiek nori čia gyventi ir kartu su šių pastatų amžiumi juos vertina tik dar labiau.
Architektė G. T. Gilytė ypač svarbia būsto sudedamąja dalimi laiko namų aplinką arba paprasčiau tariant, žmones, kurie supa. „Ir seniau ir dabar, kuriant išskirtinį būstą, žmonėms yra ypač svarbi bendruomenė, turinti kažką bendra. Jei atkreiptume dėmesį, labai retai įprastoje ir neišsiskiriančioje gatvėje galime pamatyti iš tiesų išskirtinį namą, nes jei jo nesupa lygiavertė bendruomenė, jo vertė atitinkamai krenta“, – teigia G. T. Gylytė.
Vieni puikiausių architektūrinių pavyzdžių, anot profesionalų, yra „Misionierių sodai“ Vilniuje. Čia namų kvadratinių metrų kainos vidurkis yra 2 ar net 2,5 karto didesnis nei ploto vidurkio Vilniaus centre kaina. Tai nulemia visi aukščiau išvardinti komponentai: architektūra, tęstinumas ir aplinka.
