Jo sprendimas pasirinkti gyvenimą ne, kaip ilgą laiką įprasta, Apaštalų rūmuose, laikomas kuklumo ženklu. Buvęs Buenos Airių arkivyskupas visad pabrėždavo kuklumą kaip dorybę.
Teigta, kad jis pasirinkęs paprastą sugyvenimo su kitais kunigais ir vyskupais formą. Jis norėjęs labai įprastai ir paprastai gyventi drauge su kitais dvasininkijos atstovais.
Kelerius paskutinius savo gyvenimo metus popiežius dėl pašlijusios sveikatos ne kartą rengė susitikimus savo gyvenamojoje vietoje. Žiemą, kai sirgo kvėpavimo takų infekcija, jis, be to, tiesioginės transliacijos metu iš šv. Mortos svečių namų koplyčios kalbėjo Viešpaties angelo maldą, kuri paprastai kalbama pro Apaštalų rūmų langą. Svečių namuose jis kartais priimdavo ir svarbius svečius.
Susiję straipsniai
Dar prieš Pranciškui apsigyvenant šv. Mortos svečių namuose, čia, pavyzdžiui, apsistodavo į Konklavą atvykę kardinolai. „Domus Sanctae Marthae“ buvo įsteigti 1884 m., tačiau 1996-aisiais visiškai pertvarkyti, kad atitiktų naujus reikalavimus. Ir po Pranciškaus mirties čia gyvens rinkimų teisę turintys kardinolai, kurie konklavos metu bus visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio.
Popiežius parastame pastatų komplekse gyveno 201 numeriu pažymėtuose 70 kvadratinių metrų dydžio apartamentuose. Nepaisant Pranciškaus noro gyventi su kitais, jo būstas buvo uždaras kitiems ir saugomas. Tačiau visi gyventojai galėjo naudotis bendromis patalpomis bei valgomuoju.
Šv. Mortos svečių namai įrengti kaip viešbutis: čia yra registratūra ir vestibiulis, taip pat 120 kambarių svečiams.
Popiežius Pranciškus mirė pirmadienio rytą eidamas 89-uosius metus.