Didžiausias automobilių srautas prie miesto centre esančio Stoties turgaus stebimas penktadieniais, savaitgaliais ir artėjant šventėms, kai padidėja gėlių paklausa.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius patvirtino, kad Stoties turgaus prieigose išties juntamas vietų automobiliams stygius.
Stoties turgaus direktorius Saulius Tumonis tikino nematantis didelės problemos, nes įrengtos net trys aikštelės.
„Norint visada galima rasti vietą transporto priemonei. Tokioje miesto dalyje turime prisitaikyti prie didelio automobilių srauto. Juk Laisvės alėjos prieigose taip pat dažnai trūksta vietų“, – svarstė S.Tumonis.
Pasak jo, dažniausiai skundžiasi tie vairuotojai, kurie nori automobiliu privažiuoti tiesiog iki prekystalio, o užstatyti gyventojų kiemai ar draudžiamoje vietoje palikti automobiliai – tik pavieniai atvejai.
Daugybę rūpesčių savaitgaliais anksčiau keldavo ir chaotiškas eismas šalia Aleksoto turgaus.
Pasak Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo M.Matusevičiaus, šiemet atliktas vienas pakeitimas – Eismo saugumo komisijoje nuspręsta įrengti ženklus, nurodančius lygiagretų automobilių statymo būdą Svirbygalos gatvėje.
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius patvirtino, kad situacija Aleksoto turgaus prieigose smarkiai pagerėjo ir skundų beveik negaunama.
Kur kas daugiau rūpesčių pareigūnams metų pradžioje kėlė automobilių turgus, nes Taikos prospekte automobilių virtinės rikiuodavosi tose vietose, kur draudžiama net sustoti.
„Karantino metu automobilių turgaus veikla apmirė, dabar vyksta Taikos prospekto rekonstrukcija, todėl neliko ir problemos“, – kalbėjo V.Lukošius.
Nuo šių metų pradžios Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nėra gavęs pranešimų ar skundų dėl prie miesto turgaviečių paliktų transporto priemonių, kurios pastatytos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Prie Stoties turgavietės yra vietinės rinkliavos zona, todėl dažniausiai vairuotojai baudžiami dėl nesumokėtos rinkliavos.
Prieš metus paskelbusi apie planus stumtelėti miesto centrą link Nemuno salos ir jos apylinkių Kauno valdžia šiai vietovei išties negaili dėmesio: statomas tiltas, tiesiamas naujas šaligatvis, o netrukus ją papuoš augalai.
Urbanistų nuomone, Kaunas šiuo metu turi du centrus – tai senamiestis ir prieškario metais susiformavusi miesto dalis Laisvės alėjoje bei jos prieigose.
Vis dėlto neabejojama, kad Kauno centras netolimoje ateityje formuosis visai kitoje erdvėje – tai bus Nemuno sala ir jos apylinkės, kuriose vykdomi keli itin reikšmingi projektai.
„Žalgirio“ arena jau tapo vienu Nemuno salos simbolių, netrukus greta jos iškils mokslo muziejus „Mokslo sala“, „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras, vėliau Nemuno pakrantėje numatyta statyti M.K.Čiurlionio koncertų centrą.
Miesto savivaldybė numačiusi rekonstruoti salos parką, nutiesti naujus pėsčiųjų tiltus, o kitame Nemuno krante formuojasi naujas verslo kvartalas.
Šiuo metu jau matyti į salą tiesiamo tilto kontūrai, rekonstruojamas šaligatvis upės pusėje.
„Šiomis dienomis keičiamas suklypęs Karaliaus Mindaugo prospekto šaligatvis, kuris jau netinka prie atsinaujinančio miesto veido. Juolab kad šią erdvę papuošė ir naujasis skveras greta didžiojo pėsčiųjų tilto“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Pasak jo, keičiama susidėvėjusi šaligatvių danga, įrengiamas naujas apšvietimas, kuris tarnaus ne tik automobiliams, pėstiesiems, bet apšvies ir atnaujintą Nemuno krantinę.
Vietos gyventojai pastebėjo, kad raunami daugybę metų krantinėje žaliavę krūmai.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė paaiškino, kad krūmai naikinami būtent dėl rekonstruojamų Karaliaus Mindaugo prospekto šaligatvių.
„Šioje vietoje jie augo daugiau nei 30 metų ir atėjus pokyčiams vietovė atnaujinama kompleksiškai“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Nauja infrastruktūra bei atnaujinami želdiniai, kurie vizualiai gerina aplinkos vaizdą, dera prie naujai statomų pastatų ir atnaujinamos Nemuno salos.
Pasak R.Savickienės, pašalinus senuosius krūmus atkarpomis bus sodinami nauji augalai – žoliniai ir žydinčios gėlės.
Keičiant senuosius krūmus norima ne tik gerinti estetinį vaizdą, bet ir kauniečiams atverti upės vingį, kuris iki šiol buvo užstojamas.
